Į Lietuvos Raudonąją knygą įtrauktą itin retą paukštį – kilnųjį erelį – Rusnėje prieš kelias dienas užfiksavo šilutiškis ornitologas Borisas Belchevas (Boris Belchev).
„Nuo 2007 metų, kai iš Bulgarijos atvažiavau gyventi į Lietuvą, nė karto nesu pamatęs ar nufotografavęs šio paukščio“, – džiaugsmo neslepia ornitologas.
Paukščių karaliumi tituluojamas kilnusis erelis Lietuvoje pastebimas tik 1 arba 2 kartus per metus ir tai ne kasmet.
Borisas pasakojo, kad kilnųjjį erelį pamatė važinėdamasis po Rusnės salą. Prie Pakalnės kaimo sklandė du javinių lingių patinai, vienas patraukė atgal, tai ir B.Belchevas pasuko jam iš paskos – link Uostadvario.
„Nepavyko normaliai pafotografuoti, tai sugalvojau važiuoti prie Bevardžio upelį. Ir tada iš Šyšos pusės virš Atmatos atskrido „keistas jūrekas“ (jūrinis erelis). Būčiau net neatkreipęs dėmesio, bet jau senai tikėjausi sutikti jo didenybę. Padariau keletą kadrų ir įsitikinau, kad tai buvo kilnusis erelis (Aquila chrysaetos)“, – įspūdžiais dalinasi ornitologas.
Jis sakė, kad gyvendamas Bulgarijoje šį paukštį matydavo dažniau.
Lietuvos ornitologų draugijos puslapyje rašoma, kad kilnieji ereliai gyvena vidutinėse platumose, veisiasi nuošaliuose miškuose, prie didelių aukštapelkių, pievų, dažniausiai – toli nuo žmonių apgyventų vietų. Kitur mėgsta perėti kalnuotose vietovėse. Migruojantys ir žiemojantys kilnieji ereliai aptinkami įvairiose vietose. Išgyvena apie 20 metų.
Kilnusis erelis Lietuvoje yra retas svečias, bet yra matytas įvairiuose šalies rajonuose.
Šie paukščiai pasižymi aštriu regėjimu – gali iš kelių šimtų metrų atstumo įžiūrėti smulkius gyvūnus ant žemės. Gaudydami grobį, milžinišku greičiu sminga link jo ir čiumpa labai galingais nagais. Jų maisto racionas labai įvairus. Pagal svarbumą jų mitybos racione įprastai yra smulkūs žvėreliai, graužikai, antroje vietoje – įvairūs paukščiai. Kartais jie tiesiog plėšikauja, atimdami grobį iš kitų plėšriųjų paukščių, arba nubaido juos (pavyzdžiui, šiltuose kraštuose – grifus) nuo gulinčios dvėselienos.