„Rusnietis“ keliavo po Gruziją

rusnietis gruzijos festivalyje TbilisisŠokių kolektyvas „Rusnietis“, vadovaujamas Solveigos Mockienės, dalyvavo Gruzijos sostinėje Tbilisyje vykusiame tarptautiniame folkloro festivalyje „Perkhuli“. Šis festivalis organizuotas pirmą kartą ir įtrauktas į tarptautinės organizacijos EAFF renginių kalendorių. Jame pasirodė kolektyvai iš Bulgarijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Gruzijos.

Renginio pradžioje skambėjo šalių himnai, pagerbtos vėliavos, užsienio šalių kolektyvų pasirodymus keitė Tbilisio šokių mokyklų vaikų ansambliai.

„Rusnietis“ parengė Mažosios Lietuvos šokių programą; lėtąjį „Pamario apvalcių“ keitė smagiais treptelėjimais išsiskirianti „Gumbinė“, o iškilmingąjį „Rusnietį“ –  vaidybinė „Senamiesčio polka“.

Buvome šiltai sutikti, gruzinai žavėjosi mūsų krašto tautiniu kostiumu, išskirtiniais šokiais. O mus pakerėjo aistringi, greiti ir išraiškingi gruzinų šokiai, nacionaliniai rūbai.

Tokie festivaliai visada kolektyvui duoda daug naudos: užmegztos pažintys su kitais kolektyvais, susitarta bendradarbiauti su Tukums (Latvija) kolektyvu „Vidums“. rusnietis kalnuose

Didelį įspūdį paliko Gruzijos Technikos universitete įsikūręs Lietuvių kalbos ir kultūros centras, kuriam vadovauja profesorius Vidas Kavaliauskas. Jame Gruzijos aukštųjų mokyklų studentai mokosi lietuvių kalbos. Per pusantrų studijų metų studentai puikiai išmoksta kalbėti lietuviškai, mokosi mūsų liaudies dainų. Centre „Rusnietis“ pristatė lietuvių liaudies šokius, kartu su gruzinais išmoko žinomiausią gruzinų liaudies dainą „Suliko“.

Lietuviškai kalbantys studentai mus lydėjo visų kelionių metu, už šią pažintį esame dėkingi Lietuvos liaudies kultūros centro direktoriui Sauliui Liausai.

Stengėmės pažinti Gruzijos istoriją, kultūrą, papročius: aplankėme senąją sostinę Mcchetą, kurortą Boržomį, UNECO saugomą objektą Vardziją, gėrėjomės legendomis apipintu kalnu, kilome kalnų keliu. Antano Vienuolio kūrinys „Užkeiktieji vienuoliai“ geriausiai apibūdina patirtas emocijas: „Vietomis keleivis, matydamas tokių gamtos grožybių, iš džiaugsmo ir malonumo taip atsitolina nuo paprastųjų, kasdieninių minčių ir rūpesčių, jog jaučiasi laimingas ir pasitenkinęs esąs“.

Gorio mieste nustebino gruziniškas svetingumas. Restorane mus užkalbino Gorio miesto merijos darbuotojas ir pakvietė į susitikimą su meru Zurabu Jirkvelishviliu. Jo metu užmezgėme draugiškus ryšius ir buvome pakviesti į Gorio folkloro festivalį.