Rusnės miestelyje praėjusią savaitę naikinta parke įsikūrusi kovų kolonija, kurios teršimas jau pribaigė vietos gyventojų kantrybę.
Tačiau visai kitaip mano Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) nariai, kurie, sužinoję apie rusniškių iniciatyvą, išplatino pasipiktinimo kupiną pareiškimą.
Rusniškiai pavargo kuopti parką
Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė jau sulaukė ne vieno vietinio gyventojo skundo dėl šių paukščių „juodų darbelių“. Ne vieną praeivį kovai paženklino einantį gatve, žengiantį pro parduotuvės duris, ne vienam per naktį apteršė automobilį taip, kad ir į darbą buvo nesmagu važiuoti.
Ypač kovai pamėgo miestelio parką. Seniūnė sakė, jog laukdami tradicinės Šaktarpio šventės rusniškiai gražiai sutvarkė savo parką, bet jau po kelių dienų jis vėl buvo tarsi nematęs žmonių rankų. Mat kovai, sukdami lizdus, į parką vėl pritempė įvairiausių šakų ir šiukšlių.
„Aš irgi myliu paukščius, bet meilei yra ribos. Matytumėt, kaip dabar atrodo mūsų parkas…“ – daugiareikšmiškai sakinio nebaigė seniūnė, duodama suprasti, kad talkininkų darbo vaisių nebeliko nė padujų.
Pagalbos dėl miestelį teršiančių kovų D.Drobnienė kreipėsi į Savivaldybės Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyrių. Nutarta, kad vertėtų kovų lizduose jau sudėtus kiaušinius atšaldyti vandens srove.
Trečiadienį į Rusnę autocisterna išvažiavo Saugų ugniagesių komandos vyrai. Jie stipria vandens srove išmaudė šių paukščių lizdus.
„Tikimės, kad kovų miestelyje bus mažiau“, – sakė seniūnė.
Ornitologai pasmerkė rusniškius
Netrukus po įvykio Lietuvos ornitologų draugija išplatino pranešimą, kuriame rusniškių veiksmus pavadino barbariškais.
LOD pranešime primenama, kad kovai – naudingi paukščiai ir naikinti jų negalima. Šių paukščių mitybos racione – peliniai graužikai, grambuolių lervos ir kiti žemės ūkio kenkėjai, kuriems naikinti kasmet išleidžiamos milžiniškos pinigų sumos.
Ornitologų draugiją pranešimai apie kovų naikinimą pasiekė iš Mažeikių, Utenos, Plungės, o galiausiai – ir iš Rusnės.
„LOD nariams nesuprantamas toks barbarizmas, nes kolonija Rusnėje buvo negausi, atokiai nuo žmonių gyvenamųjų valdų ar ugdymo įstaigų, todėl nekėlė grėsmės žmonių sveikatai, nedarė ūkinės žalos“, – sakoma pranešime.
Taip pat ornitologai primena, kad kovai dėl nuolatinio persekiojimo tampa vis retesni. Šiemet organizuota šių paukščių apskaita rodo, anot pranešimo, „siaubingai blogą šios rūšies populiacijos būklę, rūšis nyksta katastrofiškais tempais“. Todėl šiemet ornitologai kovą yra paskelbę metų paukščiu ir ragina šiuos paukščius globoti.
Beje, gegužę Rusnės Briedžių saloje Aplinkos ministerija numatė naikinti ir kormoranų koloniją. Biologinės įvairovės išsaugojimo asociacija „Gamtos namai“, įgyvendindama Didžiojo kormorano populiacijos gausos reguliavimo plano reikalavimus, garsinėmis ir vizualinėmis priemonėmis neleis kormoranams išperėti jauniklių. Statistika rodo, kad taikant šias priemones nuo 2007 metų, kasmet kolonijose perėjimo sėkmė buvo sumažinama iki 50 procentų. Planuojama, kad po šiemetinės akcijos Rusnėje liks gyventi 200-300 didžiųjų kormoranų porų.