Rusniškiai prašo pasirašyti peticiją už Rusnės estakadą

POTVYNIS 11Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis ir administracijos direktorius Sigitas Šeputis, seniūnijose pateikdami veiklos ataskaitas, pasakojo, kad kartu su Seimo nariu Artūru Skardžiumi pagaliau iš „mirties“ taško pavyko išjudinti estatakados ant Rusnės kelio statybos reikalus. Per artimiausias dvi savaites planuojamas vizitas į Susisiekimo ministeriją, kur bus svarstomi trys galimi estakados projektai. Ketinama apsispręsti dėl estakados parametrų ir optimalios galimos sąmatos.

Šilutiškiams A.Skardžius paaiškino priežastis, kodėl tiek daug metų stringa estakados statybos projektai. Susisiekimo ministerijoje nuo 1973 metų vyravo nuomonė, kad Rusnės estakada ekonominiu požiūriu nėra tikslingas statinys. Toks projektas galėtų būti vertinamas tik kaip socialinis, aplinkosauginis bei turizmo plėtros statinys. Todėl ši ministerija nesiėmė finansuoti vadinamojo socialinio projekto, siūlė to darbo imtis kitoms ministerijoms.

Tik 2013 metais pavyko įtikinti Susisiekimo ministeriją vėl atnaujinti darbus, susijusius su Rusnės estakados projektavimu.  Buvo skirta daugiau kaip 30 tūkst. eurų geologiniams ir hidrologiniams tyrimams atnaujinti bei parengti tris galimus estakados projektus.

A.Skardžius tikisi, kad jam kartu su savivaldybės valdžia bei Rusnės bendruomene pavyks pasiekti, jog pagaliau būtų parinktas tinkamiausias estakados variantas ir dar šiemet pradėtas jos techninis projektavimas.

O šiuo metu rusniškiai visus kviečia internete pasirašyti peticiją LR Prezidentei – už Rusnės estakadą. Iki šiandien dienos peticiją pasirašė daugiau kaip 1000 rusniškių ir juos palaikančių žmonių.

Iniciatyvą skatinantys rusniškiai dėsto faktus, kad paskutinį kartą potvynio apsemiamas Rusnės kelias tvarkytas 1980 m., kai buvo atliktas kelio Šilutė – Rusnė 400 metrų ruožo (prieš Rusnės tiltą) kelio pakėlimas. Darbai tuomet kainavo 900 tūkst. rublių, tačiau nuo potvynio turėjusiu apsaugoti keliu ilgai pasidžiaugti neteko – 1981 m. pavasarinis potvynis per vieną naktį nuplovė visą atkarpą. Nuo tos dienos praėjo 35 metai, o rusniškiams estakada taip ir liko svajonėse ir pažaduose.

Prieš dešimtmetį potvyniai buvo tik pavasariniai. Dabar, vykstant klimato atšilimui bei neskiriant lėšų upių vagų atkūrimui, dažnėja žiemos potvynių. Jų trukmė priklauso nuo žiemos temperatūros. O kasmet dienų skaičius, kai Rusnės sala vandens atskirtyje vis daugėja: 2010 m. – buvo 23 dienos, 2011 m. – 30, o 2013 m. – net 58 paros, kai potvynio metu darbą, mokyklas, gydymo įstaigas ir kitas Šilutėje esančias įstaigas galima pasiekti tik specialiomis transporto priemonėmis – tralais.

Vos tik vandens lygis virš kelio pasiekia 20 cm, į pagalbą kviečiama sunkioji technika – tralai, traktoriai… Vietiniams gyventojams potvynio metu tai tampa įprasta procedūra, tačiau kiek tai kainuoja?

Rusnės gyventojai apskaičiavo, kad traktoriaus darbo valandos kaina – 60 litų (17,37 Eur), priekabos darbo kaina – 10 litų (2,89 Eur). Vienas tralas per parą dirba 16 valandų, apytiksliai valstybei tai kainuoja 1120 litų (324,37 Eur). Kiekvieną dieną dirba 4 tralai. Vadinasi, diena kainuoja 1296 Eur.

2013 metais buvo keliama 58 dienas, reiškia, buvo išleista apie 75 000 Eur. O kiek per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį?   Už jau išleistus pinigus būtų buvę galima pastatyti ne vieną estakadą ar suformuoti pralaidas.
Tralų kėlimo grafikas yra nuo 6 valandos ryto iki 22 valandos vakaro. Ryte nuo 7 valandos ir vakare nuo 17 valandos susidaro automobilių eilės, kai žmonės važiuoja į darbą arba grįžta namo. Eilėse reikia laukti 1-2 valandas. Automobiliuose būna šeimos su mažais vaikais, ligoniais. Tai kelia nemažai emocinių problemų žmonėms.

Be to, visi potvynio „įkaitai“ patiria ir materialinių nuostolių.

Kai kurie automobiliai yra „žemi“, todėl užvažiuodami ant tralų apgadinami. Per žiemos potvynį, pravažiavus apsemtą kelio ruožą, užšąla stabdžių kaladėlės, dažnai po potvynio automobilių savininkams reikia remontuoti visą važiuoklę.
Automobiliai ir tralai, važiuodami per apsemtą kelio ruožą (20 cm), daro žalą gamtai – teršia tepalais tekantį vandenį.

2000 m. savivaldybė įsigijo 200 tūkst. litų (57924,00 Eur) kainuojantį automobilį „MAN“, pagamintą 1978 metais, skirtą vežti žmonėms potvynio metu. Šis automobilis yra techniškai pasenęs, jo išlaikymas ir remontas reikalauja daug išlaidų.
Vandens lygiui virš kelio pakilus 120 cm, bet koks susisiekimas yra nutraukiamas. Saloje nėra ligoninės, todėl nakties metu, kai reikia išsikviesti greitąją pagalbą ir tralą, prarandamas brangus laikas, kuris gali kainuoti žmogaus gyvybę.
Paskelbus ekstremalią situaciją, saloje budi kurios nors seniūnijos ugniagesių komanda.

Žiemos potvynių metu, esant 10-15 laipsnių šalčiui, apsemtu kelio ruožu važiuoti darosi nesaugu, nes kasnakt kelio ruožas užšąla. Užšąla ir šalia esančios apsemtos pievos. Kai ledo storis būna didesnis kaip 20 cm, salos gyventojai nužymi ledo kelią per užšalusias pievas. Šis ledo kelias laikinai išvaduoja nuo nepatogumų įveikiant apsemtą kelio atkarpą, tačiau dėl važiavimo per ledą vietiniai valdininkai ir policijos pareigūnai grasina baudomis.

Dėl kasmetinių potvynių iš salos grėsmingai traukiasi privatus kapitalas, negalima vystyti pavasarinio turizmo, planuoti investicijų. Jaunos šeimos nenori įsigyti būsto, nes potvynis trukdo pasiekti darbo vietas Šilutėje ar Klaipėdoje.

Jau daug metų ruošiami kelio pakėlimo projektai, atliekami potvynio poveikio aplinkai tyrimai, tačiau galutinių rezultatų nėra.

Visi pritariantys estakados statybai balsuoti gali iki kitų metų vasario.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.