Per tris dešimtis estakados per užliejamą Rusnės kelią statybininkų darbo dienomis gyvena Rusnėje. Vieni buvusioje vyriausybės vadovų viloje Pakalnės kaime, kiti kaimo turizmo sodybose. Šeši Rusnėje besidarbuojantys vyrai jau nebe pirmą kartą įsikūrė Arūno ir Dalios Drobnių kaimo turizmo sodyboje.
Vieną liepos vidurio pavakarę visi Rusnėje gyvenantys estakados statybininkai buvo pakviesti į Salos etnokultūros ir informacijos centrą pavakaroti.
Visų regionų rinktinė
Šiuo metu atliekami estakados statybos pradžios darbai – montuojami atramų pamatai. Statyboje dirba trijų įmonių darbuotojai. UAB „Vilniaus rentinys“ įspraudžia 12 metrų ilgio vamzdžius į gruntą, jį ištraukia, o likusią kiaurymę užpila betonu su armatūra. Daugybė tokių polių apjungiami į po žeme būsiančius gelžbetonio pamatus estakados atramoms.
Šiuos darbus nuo abiejų estakados galų atlieka AB „Kauno tiltai“ ir įmonės iš Dzūkijos UAB „Alkesta“ darbininkai.
Patys statybininkai stebėjosi, jog estakadą rusniškiams statyti suvažiavo žmonės iš visų Lietuvos regionų. Todėl čia girdimos aukštaičių, dzūkų, suvalkiečių ir net žemaičių tarmės.
Į susitikimą su statybininkais susirinkę rusniškiai klausė, gal galėtų estakados statybvietėje dirbti dar daugiau darbininkų ir taip darbai eitųsi sparčiau? Statybininkai teigė, kad jų yra tiek kiek reikia, o technologiniai sprendimai reikalauja laiko.
Rugpjūčio mėnesio pabaigoje statybininkai planuoja su darbais „išlipti“ ant žemės – estakados atramų pamatai jau bus pakloti. Tuomet darbai paspartės ir bus labiau matomi, o statybvietėje dirbančių žmonių skaičius gali padidėti iki 60-ies.
Rodė išgyventą potvynių vargą
Rusnės seniūnė D.Drobnienė estakados statybininkus susikvietė parodyti filmuotą medžiagą apie jų statybvietėje iki šiol vykusias gamtos dramas. Jos nuomone, kai kurie statybininkai nėra buvę mūsų Pamario žemėje ir gali stebėtis, ko tie rusniškiai įsigeidė tilto ant sausumos kelio.
Filmuotoje medžiagoje buvo matomi vandens srautai, kurie teka per dabartinės estakados statybvietę. Susirinkusieji matė ir kaip traktoriais su priekabomis, o vėliau – specialiuoju transportu per apsemtą ruožą kilnojami žmonės. Ne vienas iš kito Lietuvos pakraščio atvykęs statybininkas stebėjosi matydamas, kokios marios potvynio vandens polaidžio metu tyvuliuoja abiejose kelio į Rusnę pusėse, kur dabar matosi tik šienaujamos pievos.
Pasak seniūnės, be estakados rusniškiai kiekvieno potvynio metu išgyvendavo didžiulį pavojų. Juk kai prireikia skubios medicininės pagalbos nakties metu, tenka tučtuojau organizuoti ir greitosios medikų automobilio perkėlimą. O kai vandens ant kelio būna 80 cm ir dar daugiau (beje, šiemet buvo dienų, kai vandens gylis ant kelio viršijo ir metrą), tuomet paprasti traktoriai jau niekuo padėti nebegali. Tada žmones perkelti gali tik kariškių amfibija, kurią prisišaukti nėra taip paprasta.
Rusniškiai dar nepamiršo ir to, kiek nerimo jiems tenka išgyventi dėl galimų gaisrų, nes jie negali tikėtis sulaukti ir skubios bei rimtos ugniagesių pagalbos, nes saloje potvynių metu budi tik vienas ugniagesių ekipažas.
Rusnėje yra nemažai žmonių, kurie prarado darbus Šilutėje vien dėl to, jog nevisada užtikrinamas reguliarus susisiekimas su rajono centru.
Bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininkas Saulius Bukantas dėkojo estakados statybininkams už jų darbą. Jis netgi pareiškė viltį, jog tuomet, kai estakada bus pastatyta, salos gyventojų skaičius padvigubės ar net patrigubės, sparčiau kursis verslai, vėl bus atkurta pagrindinė mokykla ir t.t.
Pasak seniūnės D.Drobnienės, yra žmonių – skeptikų, kurie mano, kad pastačius estakadą Rusnės sala praras savo patrauklumą – egzotinius potvynio vaizdus ir išskirtines atrakcijas. Seniūnė patikino, kad pastačius estakadą potvyniai ir egzotiški krašto vaizdai niekur nedings, tik galimai bus dar daugiau norinčiųjų juos pamatyti. Užtat estakada užtikrins patogią rusniškių kelionę į „didžiąją žemę“.
Vakaronės metu statybininkai buvo vaišinami pyragaičiais ir arbata.