Savivaldybės valdžios bei seniūnijos ataskaitų susirinkime pabuvoję rusniškiai turėtų įsivaizduoti, kad gyvena tikrai išskirtinėje rajono vietoje.
Jie sužinojo, jog per 2018 metus geresniam ir patogesniam vietinių gyvenimui čia investuota apie 1,5 mln. Eur, seniūnija yra saugi (per metus pradėta tik 17 ikiteisminių tyrimų iš kurių 13 jau baigti), o geriamasis vanduo iš gręžinio savo kokybe yra tarp keturių Lietuvos švariausių miestų šaltinių.
Tačiau, kad ir nepiktai, bet jie rado dėl ko papriekaištauti valdžiai.
Seniūnija gana saugi
Jau tapo įprasta, kad valdžios susitikimuose su gyventojais pirmiausia žodis suteikiamas policijos atstovams, kurie, informavę apie padėtį konkrečioje seniūnijoje išskuba į savo darbus.
Šilutės policijos komisariato Veiklos skyriaus vyr. tyrėja Jurgita Kaktienė pasakojo, kad per praėjusius metus Rusnės seniūnijoje buvo surašyta 212 pareiškimų iš kurių 17 tapo ikiteisminiais tyrimais. Šiuo metu 13 iš jų jau baigti, bet 4 ikiteisminiai tyrimai dėl vagysčių taip ir liko neužbaigti. Vagys Rusnėje dvi valtis paliko be variklių, apvogta viena sodyba ir vienas automobilis, kuriame buvo saugomi darbo įrankiai.
Rusnės seniūnijoje įkliuvo tik vienas neblaivus automobilio vairuotojas, kai rajone tokių iš viso buvo sulaikyta 67. Užfiksuoti 4 smurto artimoje aplinkoje atvejai. Visgi J. Kaktienė pastebėjo, kad rusniškiai gyvena gana saugioje aplinkoje ir dėkojo čia gyvenantiems policijos rėmėjams, saugios kaimynystės bendruomenėms.
Pareigūnei baigus ataskaitą, Savivaldybės meras V. Laurinaitis pajuokavo, kad Rusnė ir negali būti nesaugi, kai joje dažnai svečiuojasi Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, o visos salos pakrantės apstatytos pasieniečių vaizdo kameromis.
Gavo daug investicijų
Savivaldybės meras pasidžiaugė, kad praėjusiais metais Rusnės seniūnijos gyventojai tapo regiono investicijų lyderiais – čia teko 872 eurai vienam gyventojui. O jeigu prie šios sumos dar būtų pridėta ir estakados investicijų suma, tai rusniškiai tikrai lyderiautų Lietuvoje.
Pasak V. Laurinaičio, Rusnė rajone yra pripažinta tiksline vietove, todėl jos infrastruktūros gerinimui papildomai buvo paskirta 800 tūkst. eurų, dar panašiai tiek pat surinkta ir per įgyvendinamus kitokius projektus.
V. Laurinaitis patikino, kad investicijų srautas į Rusnę tikrai dar nenutrūks. Jis pripažino, kad ankstesniais metais buvo laikas, kuomet į šią, vieną iš patraukliausių rajono vietų, buvo menkai investuojama. 
Apie žuvėdrų gyvenimo gerinimą ir kiti klausimai
Rusniškis Algis Rimkus su savivaldybės vadovais pasidalijo jį sujaudinusia informacija. Jis sakė skaitęs spaudoje, kad aplinkosaugos institucijos planuoja per 2 milijonus eurų skirti kurti dirbtinėms saloms, mat taip tikimasi pagerinti mažųjų žuvėdrų gyvenimo sąlygas. Rusniškis tikino manantis, kad “kaži kam ten nėra gerai su galva”. Savivaldybės meras V. Laurinaitis sakė, kad jam šie planai yra žinomi ir jis su administracija domisi tokio projekto perspektyva. Pasak mero, jis neturi nieko nei prieš paukščius, nei prieš medžius, bet jam kyla įtarimas, kad šalies aplinkos apsaugos institucijose pernelyg lėtai juda klausimai, kad pirma reikėtų išvalyti sąnašas iš upių žiočių ir taip atnaujinti upių pralaidumą. Tik tuomet kur nors atokiai nuo upių galima būtų kurti vieną – kitą salą paukščių gerovei.
A. Rimkui rūpėjo ir kas bus padaryta su jau bemaž ištuštintu vaikų darželio pastatu. Pasak V. Laurinaičio, šiuo metu jau rūpinamasi, kad iš darželio pastato būtų iškeldinti vietos katalikai. Yra sutarta, kad jie savo religines apeigas galės atlikti senojoje evangelikų – liuteronų bažnyčioje. Su religinėmis bendruomenėmis yra sutarta, kad taip dalintis bažnyčios pastatą jie pradės iš karto, kai tik Šilutės savivaldybė gaus lėšų bažnyčios stogo remontui.
Prabilę apie nebaigtą kultūros namų pastatą rusniškiai Savivaldybės merą stūmė į tikrai nepavydėtiną situaciją. Meras sakė, kad kultūros namams pabaigti lėšų jau teiraujamasi ir privačių investuotojų. Situacija, anot jo, yra sudėtinga, antrame ir trečiame pastato aukštuose yra neužbaigtų tvarkyti patalpų, o ES finansavimo šaltiniai tokiems objektams lėšų nebeskiria.
Rusniškiai turi švarų vandenį
UAB „Šilutės vandenys“ atstovė Vida Kiaulakienė informavo, kad Rusnės gręžinio vanduo yra tarp keturių švariausių gyvenviečių gręžinių visoje Lietuvoje. Žiūrėdama į šios įmonės darbuotoją rusniškį Vidą Ciparį ji sakė, kad tikriausiai niekas saloje jokių problemų dėl vandens kokybės neturi. Tačiau šie V. Kiaulakienės žodžiai sukėlė nemažą šurmulį, susirinkusieji teigė, kad gal gręžinio vanduo ir yra švarus, tačiau vandentiekio vamzdynuose jis įgauna nemalonų skonį. Tokias galimybes patvirtino ir V. Kiaulakienė. Ji sakė, kad jeigu šeima sunaudoja nedidelį kiekį vandens, o dar jį taupo taip, kad vėliau panaudoja ir tualete, jis tikrai gali per ilgai užsistovėti storesniuose vamzdynuose ir šiek tiek pakeisti skonį. Vandens tiekėjų atstovė prašė vietinių, turinčių nemalonaus skonio vandenį, rašyti prašymus praplauti vandens vamzdynų atkarpas.
Seniūnės veiklos ataskaita daugybėje fotografijų
Jau nebe pirmus metus Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė vietoje įprastų skaičiukų virtinės, savo ataskaitas pateikia šimtais fotografijų, kurios iliustruoja seniūnijoje atliktus darbus ir juos atlikusius žmones. Tokia veiklos ataskaita patinka ir rusniškiams, ir rajono valdžiai. Ir šįkart seniūnės informacija su linksmais komentarais apie visus atliktus ir net planuojamus darbus, šventes ir išvykas neprailgo.