Rusniškių išsūpuoti eršketukai paliko kūdikystės lopšį

astriasnipiai ersketai KekysVakar iš Rusnės į Kaišiadorių rajoną išvažiavo apie 15 tūkstančių mažylių – aštriašnipių eršketukų, kuriuos rusniškiai buvo parsigabenę vos prieš tris savaites.

Rusniškių išpuoselėti mažyliai, iš kurių gali išaugti net 300 kilogramų sveriančios ypač vertingos žuvys, netrukus pradės savo keliones Šventosios ir Neries upėmis.

O jų augintojai – Lietuvos žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žuvivaisos skyriaus Rusnės poskyrio specialistai – vėl dairysis, iš kur galėtų parsivežti kitų žuvų mailiaus ar lervučių, kurias išsūpavę, toliau šiomis žuvimis gausins visos Lietuvos vandenis.

Šėrė brangiais bestuburiais

50 tūkstančių aštriašnipių eršketų lervučių į Žuvininkystės tarnybos Rusnės poskyrį parvažiavo visai neseniai – tik liepos 15 dieną. Parvežtos iš Vokietijos, būdamos vos 4 dienų amžiaus.

Rusnės poskyrio vedėjas Stasys Aleksandravičius pasakoja, jog gyvenimo pradžioje lervutės šeriamos artemijomis. Tai labai brangus pašaras – bestuburiai, kurie gyvena kai kurių jūrų dumble ir iš ten yra iškasami. Atmirkinti bestuburiai atgyja ir yra tinkamas „patiekalas“ mažytėms žuvelėms.ersketai Rusneje zuv.lt nuotr

Po savaitės į artemijas jau buvo primaišoma stambesnių pašarų, ir taip palaipsniui pereinama prie šėrimo tik pašarais. Rusnės poskyrio augintiniai tokį „kūdikystės“ periodą baigė sekmadienį, kaip tik prieš ilgąją kelionę į Kaišiadorių rajoną, į Žuvininkystės tarnybos Laukystos poskyrį.

Anot S.Aleksandravičiaus, eršketukai augo taip sparčiai, kad ilgiau ir vietos visiems Rusnės skyriuje nebeužtektų. Pernai rusniškiai kaišiadoriškiams irgi atidavė 12 tūkstančių paaugintų lervučių.

Tiesa, šiemet į Laukystą iš Rusnės išvažiavo tik dalis eršketukų – 15 tūkstančių. Jie, paauginti iki spalio, bus paleisti į Šventosios ir Neries upes.

Likusieji jaunikliai toliau bus auginami Rusnėje iki kito pavasario, o tuomet irgi iškeliaus į šalies vidaus vandenis. Anot S.Aleksandravičiaus, mokslininkai rekomenduoja šią prabangią žuvį apgyvendinti tik dviejose Lietuvos upėse – Šventojoje ir Neryje.

Auga ir 25 būsimieji reproduktoriai

Rusniškiai jau porą metų auginasi 25 stambius eršketus, kurie vėliau taps reproduktoriais. Tiesa, iki to laiko, kai galės platinti savo giminę, jiems dar labai toli – liepos 14-ąją (S.Aleksandravičius tiksliai žino net savo žuvelių „gimimo dienas“) būsimiesiems reproduktoriams suėjo vos 2 metukai ir sveria jie dar „tik“ apie 10 kilogramų. O tam, kad jie tiktų veisimui, turi užaugti bent iki 70-80 kg.

Šie eršketai sveriami ir matuojami tiksliai pagal nuorodas, ir kitas jų svėrimas bus atliktas rugsėjo 10 dieną.

Būsimieji eršketų giminės tęsėjai buvo išauginti iš ikrų, kuriuos rusniškiai parsigabeno iš Kanados. Žuvivaisos specialistai tikisi, kad pradėję auginti savo reproduktorius ateityje galės nuolat prisiauginti savų žuvelių ir nebereikės jų pirkti iš Kanados ar Vokietijos.

Sterkai, vėgėlės, šamai – kanibalai

ersketai Pietaris LeonasTačiau ne tik žymiaisiais aštriašnipiais eršketais garsūs Pamario žuvų veisėjai. Filialo talpyklose dar auginami sterkai, šamai ir vėgėlės.

Pastarųjų lervutės iš ikrelių išsiris kitų metų vasarį, ir bus šeriamos tol, kol prasidės jų… kanibalizmas. Pasak S.Aleksandravičiaus, per 3-4 savaites šios žuvelės pradeda naikinti viena kitą, ir tai yra ženklas, kad jas jau reikia išleisti į atvirus Lietuvos vandens telkinius. Ten gentainiai išsibarsto dideliame plote, tad nebeturi galimybės gaudyti vieni kitų.

Balandį ir gegužę rusniškiai žuvivaisininkai Atmatos, Skirvytės ir Nemuno vandenyse pradeda gaudyti sterkus. Iš šios vertingos žuvies išėmus ikrus, lervutės irgi auginamos, kol ima pulti viena kitą. Tada dalis išvežama į kitus poskyrius augti toliau, o kita dalis išleidžiama į vandenis visos šalies teritorijoje.

Vasaros viduryje rusniškiai užsiima šamų gausinimu. Šių žuvų mailius auginamas ir kituose šalies poskyriuose. Rusniškiai anksčiau turėjo leidimą patys gaudyti šamus ir iš jų auginti „jaunąją kartą“, bet pastaraisiais metais tokia galimybė iš jų buvo atimta. Todėl keliasdešimt reprodutorių jie atsiveža iš Simno poskyrio, ir Rusnėje augina tik jauniklius.

S.Aleksandravičius sako planuojantis kelionę į Aplinkos ministeriją, kur bandys iš naujo gauti leidimą šamus reproduktorius gaudyti vietoje. Tikisi, kad tai pavyks.

Eršketai serga 75-iomis ligomis

Liepos pabaigoje uždarę apsisukusį metų ratą, Rusnės žuvivaisininkai po metų vėl imsis eršketukų auginimo.

Ketvirtį amžiaus Rusnės poskyriui vadovaujantis S.Aleksandravičius apie savo augintinius gali pasakoti valandų valandas. Eršketai, anot jo, labai stambi žuvis, užauganti iki 300 kg, bet ikrus ji duoda vos 3 kartus per gyvenimą. Be to, šios žuvies jaunikliai labai jautrūs – jie gali susirgti net 75-iomis ligomis.

Pastebėję, kad jauniklių elgesys ar išvaizda kelia įtarimų, rusniškiai juos siunčia ištirti į Žuvininkystės tarnybos laboratoriją Vilniuje. Tačiau pasitaiko atvejų, konsultacijų tenka prašyti net Ukrainoje dirbančios specialistės.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.