Trečiadienį AB „Šilutės baldai“ administracija kvietė į istorinio projekto „Šilutės siena“ aptarimą bei šilutiškių apklausos, vykdytos interneto svetainėje, įžvalgas, kurias išsakė sudarytos komisijos nariai.Projekto „Šilutės siena“ idėja pirmą kartą viešai paskelbta šį rudenį, kai AB „Šilutės baldai“ minėjo savo 125-erių metų veiklos sukaktį.
Tąkart buvo pasirašyta trišalė partnerystės sutartis su „Šilutės baldai“ vadovybe, rajono Savivaldybe, Šilutės meno mokyklos Dailės skyriumi ir sutarta, kad ant 500 kvadratinių metrų ploto sienos, esančios Šilutėje, šalia Klaipėdos gatvės, kur stovi „Šilutės baldų“ gamykla, bus atvaizduoti patys svarbiausi Šilutės istorijos įvykiai, datos, žmonės ir jų gyvenimo ypatumai.
Planuojama iškart po Naujųjų metų pradėti pirmuosius gyvojo istorijos metraščio kūrimo darbus. „Šilutės sienos“ vaizdai bus pristatyti 2016-ųjų gegužės pabaigoje, kai miestas minės savo gimtadienį. Projekto įgyvendinimo pabaiga planuojama rudenį.
Svarbi ir šilutiškių nuomonė
Tokia originali siena turėtų tapti traukos objektu, kuris kvies ne tik vietinius gyventojus, bet ir atvykusiuosius susipažinti su 
Šilutės istorija ir įžymiomis asmenybėmis, atraktyviai pavaizduotomis ant sienos. Apsilankiusieji galės įsiamžinti nuotraukose ar taip šiais laikais mėgstamose asmenukėse.
Taip pat svarstoma, kad „Sienos“ idėja galėtų išaugti iki modernių žaidimų, vienas iš jų – galbūt pavyks sukurti prieigas, kuriomis lankytojai savo pabuvimo prie istorinės sienos akimirkas galėtų palikti interaktyvioje duomenų saugojimo bazėje – taip taptų dar viena gyva istorija ateities kartoms.
Savo nuomonę apie gyvojo metraščio projektą „Šilutės siena“ „Šilutės baldų“ internetinėje svetainėje iki gruodžio 5 d. galėjo išreikšti visi internautai. Pateiktame kandidatūrų sąraše buvo garsūskrašto rašytojai, knygininkai, žvejai ir kitos asmenybės, tarp istorinių įvykių – potvyniai, Šilutės uostas, dvaras ir kt.
Internetinėje apklausoje savo nuomonę išreiškė apie 700 lankytojų. Daugiausiai jų balsų surinko vokiečių kilmės rašytojas Hermanas Zudermanas, Šilutės kūrėjas dvarininkas Hugo Šojus, filosofas Vydūnas.
Iš istorinių datų sąrašo balsuotojai pirmumą suteikė XIX a. potvyniams, XX a. pradžios Šilutės uostui, garsiajam XVI a. turgui ir 1944 m. vykdytam vietos gyventojų trėmimui bei genocidui, kai mieste buvo likę tik 7 gyventojai.
Susitikime su žiniasklaida „Šilutės baldų“ direktorė Asta Dijokienė sakė, kad komisija nusprendė iš pateikto sąrašo neišbraukti nė vieno įvykio ar asmenybės, nors reitingavimo metu kai kurie iš jų gavo vos po vieną palaikantįjį balsą.
„Tai yra gyvas sąrašas. Toliau tik nuo eigos, koncepcijos, temos pateikimo priklausys, kas ir kaip bus atvaizduota „Sienoje“. Žinoma, vieniems siužetams bus skirta daugiau vietos, kitiems – mažiau“, – sakė A.Dijokienė.
Anot komisijos narių, nors apklausoje dalyvavusieji lankytojai prioritetą skyrė potvyniams, tačiau kraštui yra taip pat svarbūs ir Šilutės turgūs, ir liuteronybė, ir savi pinigai, ir net kontrabanda.
Menininkų laukia iššūkis
Šilutės meno mokyklos Dailės skyriaus bendruomenė jau sausio mėnesį pradės kurti eskizus, ieškos formų, kaip pavaizduoti visus įvykius ir asmenybes. Prie kūrybinio darbo ir jo realizavimo ant „Šilutės sienos“ prisijungs ir profesionalai iš Kauno – gyvo gatvės meno komanda su dailininku Tadu Šimkumi.
Savo įžvalgas išsakiusi Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė neabejojo Dailės skyriaus dailininkų kūrybiškumu ir kad šis iššūkis jiems nebus sunkus. Anot jos, pateiktas gyventojų apklausai sąrašas pateisino komisijos lūkesčius, nes rezultatai ir reitingavimas parodė, ką šilutiškiai norėtų matyti ant istorinio metraščio sienos.
V.Griškevičienė mano, jog ši siena bus labai atraktyvi. „Jau dabar įsivaizduojant įgyvendintą projektą nekyla abejonių, jog apsilankiusieji darys asmenukes. Norėtųsi čia įrengti ir suolelių, ant kurių galėtų prisėsti praeiviai ir pabūti ilgiau su Šilutės istorija“, – sakė ji.
Kultūros skyriaus vyr. specialistės Redos Švelniūtės nuomone, šis projektas kol kas yra vienas įdomiausių ir istoriškai vertingiausių Šilutėje. Būtent atraktyvumas, žaidybiniai elementai bei jų pritaikymas ant istorinės „Šilutės sienos“ bus viena įdomiausių dalių.
Savivaldybės vyriausiasis architektas Edmundas Benetis mano, kad įgyvendinant šį projektą nereikia įsisprausti į asmenybių ar istorinių faktų sąrašo rėmus. „Sienos“ scenarijaus meninio įvaizdžio kūrėjams būtina palikti kūrybinės erdvės. Jie galėtų sulipdyti siužetą, artimą savotiškam komiksui, kuris neturėtų jokio mastelio. „Sienoje“ galėtų būti įamžinti ir istoriniai faktai, ir asmenybės, ir surašyti komentarai ar galbūt net šmaikštūs juokeliai, aiškiai pastebimi įvažiuojantiems ir išvažiuojantiems iš miesto“, – sakė A.Benetis.
Vilios ir vyresnius, ir jaunus
Apie laukiantį iššūkį atviravo ir dailės mokytojas, laikinai Meno mokyklos direktoriaus pareigas einantis Arnoldas Milukas. Anot jo, kol kas Šilutės asmenybių ir įvykių istorija surašyta tik dviejuose lapuose – gyventojams pateiktuose balsavimų sąrašuose, bet visa tai turės sugulti ant kelių dešimčių metrų sienos. Todėl A.Milukas juokavo, jog būsimas darbas jam kartais asocijuojasi ir su vienu epizodu iš garsiojo filmo „Dvylika kėdžių“.
Pasak A. Miluko, „Šilutės siena“ turėtų būti tokia, kad perteikdama istorinius faktus, trauktų ir vyresnės kartos atstovų, ir jaunimo dėmesį. Joje turėtų būti ne tik piešiniai, bet ir žaidybiniai elementai: pavyzdžiui, kas nors skambantis, užgrojantis ar prašantis patraukti ir t.t.
Taigi artėjant metams į pabaigą jau sudėti projekto „Šilutės siena“ pirmieji akcentai, sudėlioti ir priimti svarbūs sprendimai. Lieka laukti, kaip ir kokie menininkų sumanymai pirmiausia taps gyvos istorijos eskizais. Idėjų ir minčių vis dar gimsta kiekvieną dieną, trečiadienio pokalbis taip pat įnešė naujų spalvų. SBA koncerno viešųjų ryšių vadovė Virginija Dunauskienė pasiūlė, kad būtų puiku, jei ant „Sienos“ pavyktų įamžinti ir lietuvininkų tarmę – kokį nors žodį ar posakį.