Dėl kailio į Lietuvą atvežta kanadinė audinė jau tapo terminatoriumi ir išstūmė vietinę europinę audinę. Taip teigia gamtininkas Selemonas Paltanavičius. Jo tvirtinimu, tokių invazinių gyvūnų ir augalų rūšių, kurios gali pakenkti vietinei gamtai, yra ir daugiau, todėl jas reikia naikinti.
„Invazinės rūšies gausos reguliavimas (vadinkime tai naikinimu) yra lyg istorinės teisybės atstatymas.[…] Šiandien daug kas mano, kad gamtininkams ir aplinkosaugininkams derėtų daugiau rūpintis invaziniais augalais, kurie jau bado akis. Prikišamas Sosnovskio barštis. Gamtininkai ir gamtosaugininkai nevežė jo į Lietuvą. Tai – ūkiniais tikslais, kaip medingasis augalas, įvežta rūšis“, – LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ sako S. Paltanavičius.
Anot jo, Lietuvoje gausu augalų ir gyvūnų, kurie laikomi tradicine kraštovaizdžio dalimi, nors iš tiesų yra atvežti iš kitų kraštų ir kenkia vietinėms rūšims. Tarp invazinių augalų gamtininkas nurodo ir daugeliui įprastą gausialapį lubiną ir raukšlėtalapį erškėtį.
– Kaip vertinti žodį „invazinis“? Juk ir bulvės, galima sakyti, yra ne mūsų augalas.
– Reikėtų nesileisti į tokius kraštutinumus ir savęs negąsdinti. Vis dėlto svetimžemė rūšis nebūtinai yra invazinė. Svetimžemių rūšių yra daug. Ta, kuri gali ekologiškai būti agresyvi ir konkuruoti su vietinėmis, jas išstumti, yra invazinė rūšis. Invazinės rūšys gali būti pavojingos ir žmogui, bet dažniausiai jos sukelia tik nepatogumus.
Invazinės rūšys tampa lemiamomis konkurentėmis vietinėms rūšims. Pavyzdžiui, ispaninis smalžys – didelis, sprindžio ilgio, šliužas. Tai – pilvakojis moliuskas. Jis atrodo kaip sraigė be kiauto. Kas nėra su jais susidūręs, nieko blogo nemato, tačiau pajūrio regione, taip pat – Vilkijoje, Raseinių rajone kvadratiniame metre gyvena 60 tokių sprindžio dydžio ir nykščio storio šliužų. Jie ten graužia augalus. Žmogus iš Vilkijos sako, kad kas rytą nuo takelio sodyboje surenka po tūkstantį tokių šliužų.