S.Skvernelis: „Metai buvo geri“. Kaip Vyriausybės veiklą vertina Šilutės politikai?

Rusnes Dievas_2018Prieš savaitę Ministras pirmininkas Saulius Skverelis LR Seimui pateikė Vyriausybės veiklos ataskaitą. Gana drąsiai nuskambėjo premjero teiginys, kad Lietuvai praėjusieji metai buvo geri. S.Skvernelio teigimu, Vyriausybė negalėjo toleruoti ankstesnės politikos, kai mažesnes pajamas gaunantys Lietuvos piliečiai skursta, o didesnes pajamas gaunantys mėgaujasi sočiu gyvenimu.

„Skyrėme daug dėmesio skurdo mažinimui ir socialinei atskirčiai“, – pažymėjo premjeras ir pridūrė, kad pernai skurdo riziką patyrė apie 30 proc. Lietuvos gyventojų.

„Šilutės naujienos“ domėjosi, kaip Lietuvos vyriausybės veiklą vertina mūsų savivaldybės politikai.

Išvardijo daug teigiamų rodiklių

Kalbėdamas apie socialinės atskirties mažinimą S.Skvernelis pirmiausia paminėjo sprendimą mokėti vadinamuosius vaiko pinigus Anot jo, tai buvo svarbus žingsnis, mat šias išmokas ėmė gauti visi vaikai, nepaisant šeimos pajamų.

Premjeras vardijo pasiektus rodiklius, lėmusius žmonių pajamų didėjimą: neapmokestinamas pajamų dydis pakilo nuo 310 iki 380 eurų, o minimali mėnesinė alga – nuo 380 iki 400 eurų. Be to, pasak S.Skvernelio, vidutiniškai apie porą dešimčių eurų padidintos ir senatvės pensijos.
Vyriausybės 2017 m. ataskaitoje akcentuojama, kad 2017-ieji Lietuvos ekonomikai buvo ypač sėkmingi, o planuojami 2018 m. darbai ir struktūrinės mokesčių, inovacijų, švietimo, sveikatos, pensijų sistemos bei šešėlinės ekonomikos mažinimo reformos padės smarkiai pagerinti kiekvieno žmogaus gyvenimo kokybę Lietuvoje.

Pernai Lietuvos BVP išaugo 3,8 proc. (ES – 2,4 proc.), darbo užmokestis augo 8,5 proc. (840 eurų), nedarbo lygis nukrito iki 7,1 proc. ir buvo 2 proc. punkto mažesnis už euro zonos vidurkį. (Beje Šilutės savivaldybė dar vis išskirtinė Lietuvoje – nedarbo lygis 12,6 proc. – aut. pastaba).
Ataskaitoje teigiama, kad demografinės tendencijos yra ypač svarbios nacionalinio saugumo kontekste, nepaisant to, kad pernai gruodį pirmą kartą per ilgiau kaip dešimtmetį užfiksuotas teigiamas migracijos rodiklis – į Lietuvą atvyko daugiau žmonių, nei išvyko.

Vyriausybės ataskaitoje, kurią parlamente pristatė S.Skvernelis, pabrėžiama, kad praėjusiais metais Lietuvos saugumo situacija išliko sudėtinga. Didžiausia nacionalinio saugumo grėsme įvardyta Rusijos karinė galia ir šios šalies sprendimai ją naudoti, pažeidžiant tarptautines normas.
Ataskaitoje teigiama, jog pernai Lietuvai buvo ypač svarbu sudaryti kuo geresnes sąlygas šalyje dislokuotoms NATO pajėgoms, užtikrinti, kad kilus krizei sąjungininkų pajėgos būtų pasirengusios veikti kartu su nacionalinėmis pajėgomis.

Vyriausybės vadovas S.Skvernelis savo kalboje pažymėjo, jog Lietuva pirmą kartą vykdo finansinius įsipareigojimus NATO, krašto gynybai skirdama 2 proc. BVP.

Apklausus dalį Šilutės savivaldybės politikų galima pastebėti, kad visi buvo girdėję radijo laidą, kurioje tiesiogiai buvo transliuojama premjero kalba, o kai kurie ją jau buvo skaitę spaudoje.

VANGASAlfonsas VANAGAS, verslininkas, socialdemokratas:

– Mano požiūriu Premjeras S.Skvernelis per vienerius metus užsirekomendavo kaip tvirto žodžio žmogus. Sudėtinga suskaičiuoti kiek Šilutėje lankėsi aukščiausio rango politikų, kiek turėjome Šilutės krašte rinktų Seimo narių, žadėjusių ir įsipareigojusių pasiekti, kad ant Rusnės kelio būtų pastatyta estakada. Kiek pamenu, jau turėjome kelis galimų statybų poveikio aplinkai tyrimus, kelis preliminarius projektus. Išleistos šimtatūkstantinės sumos ir viskas buvo tik… oro burbulai.

Užteko tik vieno rusniškių piketo Vilniuje, S.Skvernelio pažado ištrirti situaciją ir susitikimo su bendruomene Rusnėje, ir visi matome Vyriausybės sprendimą – lėšos estakados statybai valstybės biudžete, viešame konkurse parinktas rangovas ir akivaizdu, kad kelio rekonstrukcijos bei estakados statybos darbai pradėti.

Beja, pasiskaičiavau, kad ir mano pensija per praėjusius metus padidėjo 7 proc. Žinoma norėtųsi daugiau, bet tai pakankamai nebloga pradžia.

Vladas KAINOVAITIS, verslininkas, VRK „Už žmonių valdžią“ narys:

– Nesu šalininkas tų vyriausybių, kurios didina valstybės pajamas didindamos akcizus prekėms ar mokesčiuAPKLAUSAI KAINOVAITISs verslui. Kaip gali džiaugtis kaimo žmonės – ūkininkų šeimos, kurių balsai gal ir nulėmė Valstiečių ir žaliųjų pergalę Seime, Vyriausybe, padidinusia akcizus „žaliajam“ dyzelinui.

Draudimai alkoholio prekybai ir akcizų padidinimas tokioms prekėms gal ir sumažino alkoholio prekybą parduotuvėse. Tačiau neabejoju, kad kaimo gyvenvietėse sumažėjo kaimo parduotuvėlių skaičius, ar pardavėjų darbo valandos. Tai juk panaikintos darbo vietos.

Manau, kad su alkoholizmu reikia kovoti drastiškesnėmis priemonėmis, nei alkoholio prekybos reguliavimas. Alkoholikai turi būti gydomi priverstinai, ir ypač tie, kurie šeimose turi nepilnamečius vaikus. Tėvų gydymo metu vaikai turi būti apgyvendinti tvarkingose šeimose, o jų namus socialiniai darbuotojai su savanoriais turėtų sutvarkyti taip, kad juose galėtų būti pradėtas normalus šeimos gyvenimas iš naujo. Manau, kad taip galėtume išgelbėti, atstatyti į normalų gyvenimą ne vieną jauną šeimą.

Vyriausybėje dar vis tik kalbama apie būsimą švietimo sistemos reformą. Norėtųsi sprendimų, kad visi jauni  žmonės įgytų ne tik pagrindinį mokslą, bet būtų paraginti įgyti bent kokią profesiją ar amatą. Manau, kad ir aukštojo mokslo siekti būtų prasminga tiems jaunuoliams, kurie turi bent kokią profesiją ir darbo patirties.

STT IR_MERASVytautas LAURINAITIS, savivaldybės vadovas – meras, partijos „Tvarka ir teisingumas“ vicepirmininkas:

– Vyriausybės ir jos vadovo veiklą vertinu gerai. Džiugu, kad S.Skvernelis nesimėto tuščiais pažadais. Jeigu pasakė žodį tai jo ir laikosi, o jeigu negali padaryti tai, ko yra prašomas, tai taip ir pasako.

Praėjusių metų pradžioje visos savivaldybės jautė, kad naujai paskirti ministrai vengė lankytis ar tiesiogiai susitikti su savivaldybių vadovais. Tai gimdė įvairių prielaidų, jog vienokiai ar kitokiai partijai priklausantys savivaldybių merai yra ignoruojami. Tačiau šių metų pradžioje vyriausybės nariai ir netgi pats Ministras Pirmininkas ypač gausiai lanko savivaldybes, o savivaldybių vadovus pasitinka ir savo kabinetuose. Manau, kad ministrai pagaliau stojo į savo „vėžes“ ir dabar imasi atsakingo darbo.

Šilutės savivaldybė negali skųstis Vyriausybės vadovo dėmesio trūkumu. Rusnės kelio rekonstrukcija ir estakados statyba užtikrinta – paskirta 10 mln. eurų. Jau pradėti rimti pokalbiai apie Valstybės investicijas ir galimą Šilutės savivaldybės prisidėjimo dalį Sporto kompleksui Rusnės gatvėje. Manau, kad iki kitų metų bus aišku ir dėl šios statybos.

Algirdas GEČAS, pedagogas, Lietuvos liberalų sąjūdžio Šilutės skyriaus pirmininkas:  SVEIKINIMAI GECAS

– Mano manymu, situacija Vyriausybėje atrodo tragikomiškai – geriausiai tai parodo visai šviežias žemės ūkio ministro skandalas. Žmogus, kuris vadovauja Lietuvos žemės ūkiui, negali susitvarkyti paprasčiausių popierių!

Susidaro įspūdis, kad tai jokia „profesionalų vyriausybė“, o tiesiog atsitiktiniai žmonės, patekę į veiklą, kurią dar iš inercijos vadiname „didžiąja politika“.

Nieko geriau nematau Socialinės apsaugos ir darbo, Kultūros, Aplinkos apsaugos ir Teisingumo buvusios ministrės veikloje. Atrodo, kad ši Vyriausybė yra atsitiktinių žmonių sankaupa, nesusietų jokiais realiais programiniais, politiniais ar vertybiniais ryšiais. Jiems akivaizdžiai trūksta ir žinojimo, ką daryti su milžiniška jiems tekusia valdžia.

Pavyzdžiu čia galėtų būti Sveikatos apsaugos ministras: kiek buvo pažadų kovoti su girtuoklyste, su brangiais vaistais ir pan. O ką turim? Tik sumaištį, daugybę nepatogumų, o vaistai tapo dar labiau neprieinami.  

Lietuvos ūkis auga, bet tai nėra šios vyriausybės nuopelnas – dabar tiesiog patogus augimo ciklas. Mokesčių mokėtojai praėjusiais metai sumokėjo 500 mln. eurų neplanuotų lėšų. Esant papildomiems pinigams Vyriausybė pasinaudojo galimybe pakelti pensijas, padidinti išmokas ir girtis gerais darbais. Bet ar to pakanka gyventojams?  Akivaizdu, kad ne – reikia esminių reformų, bet ar ši vyriausybė yra pajėgi tai padaryti?

Šie ir ateinantys metai taps tikru išbandymu mūsų šalies švietimo sistemai. Prieš savaitę Švietimo ir mokslo ministrė Šilutėje kalbėjo apie būtinybę reformuoti visas mūsų švietimo grandis. Belieka tik viltis, kad nebus sugriauta veikianti sistema ir ši  valstybės kryptis bus pasukta teisinga linkme. Belieka viltis.

PUPSIO _2Arūnas PUPŠYS, verslininkas, socialdemokratas:

– Nors viešumoje šiuo metu girdima nemažai neigiamų atgarsių apžvelgiant  Vyriausybės veiklą, galima pastebėti ir tam tikrų teigiamų pokyčių.

Pirmiausia – pagaliau buvo pradėta aukštojo mokslo reforma. Iki 2020 m. nutarta iš esmės pertvarkyti šalies aukštąjį mokslą – jungiami universitetai, stambinamos studijų programos ir ketinama investuoti į dėstytojų atlyginimo augimą. Atsižvelgiant į tai, kad didelė dalis mokslus baigusių studentų negali rasti darbo pagal specialybę, yra aišku, kad būtina siaurinti studentų priėmimą, mažinti besidubliuojančių studijų programų skaičių. Tik taip galime kelti aukštojo mokslo kokybę ir užtikrinti, kad siūlomos studijų programos atitiktų darbo rinkos reikalavimus bei visuomenės poreikius. Taip pat yra skiriamas dėmesys bendrajam ugdymui – Vyriausybė deda visas pastangas, kad regionų ir kaimų mokyklose būtų mažinami komplektai – taip mokiniai įgytų aukštos kokybės išsilavinimą, o pedagogai gautų geresnį darbo užmokestį už savo krūvį.

Vyriausybė skiria didesnį dėmesį socialiai jautrioms visuomenės grupėms. Šiais metais Vyriausybė planuoja papildomai skirti 600 milijonų eurų pensijoms, vaikams ir mažai uždirbančioms šeimoms bei kitai paramai. Praėjusiais metais pensijos didintos net 2 kartus ir tai yra didžiausias pensijų padidinimas per pastaruosius 8 metus. Manau, kad atsižvelgiant į dabartinę Lietuvos situaciją, remti jaunas šeimas bei pensininkus turėtų būti mūsų valstybės prioritetas. Tad toks Vyriausybės sprendimas yra pagirtinas. Tai suteikia viltį, kad pagaliau pensininkai ir nepasiturinčios šeimos galės oriai gyventi.

Pastebima, kad gerėja situacija viešajame sektoriuje – Vyriausybė pritarė šių įstaigų pertvarkai. Manau, kad toks sprendimas turėjo būti priimtas jau seniai. Viešasis sektorius privalo konkuruoti su privačiu sektoriumi ir nepriekaištingai atlikti savo funkcijas. Valstybiniame sektoriuje dirbančių asmenų darbo užmokestis turi konkuruoti su privačiame sektoriuje vyraujančiomis algomis.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad išrinkus mūsų kraštietį Alfredą Stasį Nausėdą į Seimą, pagaliau jaučiasi, kad į mūsų rajoną yra pritraukiama daugiau investicijų. Tad manau, kad jis nusipelno pagarbos už tokios politikos vykdymą be melo ir tuščių pažadų.