Rusniškiai bene pirmieji rajone pradėjo Šilutės savivaldybės gyvenviečių švenčių maratoną ir savaitgalį surengė Šaktarpį. Tiesa, ši šventė buvo planuota visu mėnesiu anksčiau, nes įprasta, jog Šaktarpis švenčiamas iškart po ledonešio – besibaigiant žiemai.
Tačiau šiemet šventę teko atidėti dėl nesibaigiančio potvynių maratono, mat tikruoju Šaktarpio metu šventėje būtų galėję dalyvauti tik patys rusniškiai, nes Rusnės sala vandenų dar buvo atribota nuo Didžiosios Lietuvos, kelias į ją žemiausioje vietoje buvo pusmetrį po vandeniu.
Šiemetinė šventė buvo išskirtinė tuo, kad joje trūko šviežios žuvies,nes jau įsigaliojo draudimai žvejybai. Užtat netrūko šeimininkų išmonės vaišinant svečius kitokais patiekalais, užtenkamai buvo šokių, dainų ir atrakcijų.
Pirmasis – dovanojo medį 
Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis palinkėjo rusniškiams, kad Šaktarpio šventė saloje nuo šiol būtų švenčiama tik jai tinkamu metu. Jis yra įsitikinęs, kad kitą žiemą potvyniai rusniškių jau nebevargins ir jos svečiai netrukdomai galės atvažiuoti į svečius rekonstruotu keliu ir estakada. Be kita ko meras prisipažino, kad jis nupjovė pirmąjį medį iš alėjos, kuri trukdytų kelio rekonstrukcijai, todėl jis pirmasis rusniškiams dovanojo naują medelį – šermukšnį, su viltimi, jog vietoje senų medžių alėjos bus atsodinta daugiau naujų medelių.
Visiems yra žinoma, kad Seimo narys, ne vienerius metus gyvenęs ir dirbęs Rusnėje Alfredas Stasys Nausėda daug nusipelnė, kad kelis dešimtmečius rusniškių laukta estakada iš pažadų pagaliau virstų tikrove. Todėl nenuostabu, kad jis buvo sutiktas itin šiltais aplodismentais.
Pasak A.S.Nausėdos, netrukus neliks kliūčių, kurios trukdytų rusniškiams susisiekti ir priimti svečius, todėl gyvenimas Rusnėje pasikeis į gerą pusę.
Rusniškiu save vadinantis kitas seimo narys Remigijus Žemaitaitis irgi sveikino žemiečius, saugančius tradicijas. Svečias dėkojo seniūnei Daliai Drobnienei už rūpestį tvarkyti miestelį ir visas salos gyvenvietes, ir sakė, jog džiaugiasi galėdamas kaskart pasisvečiuoti šventėje, kurioje rusniškiai demonstruoja dar ir savo kulinarinius sugebėjimus.
Svečiai iš Lenkijos Lodzės miesto Rusnės seniūnei įteikė žaislinį sunkvežimį. Dovana simbolinė, teikianti viltį, kad greičiau būtų pradėtos ir užbaigtos suplanuotos kelio rekonstrukcijos ir estakados statybos. Tačiau „sunkvežimio“ krovinys, akivaizdu, kad nebuvo derintas su Lietuvos sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga. Pasak svečio, uogų užpiltinė turėtų būti atidaryta tuomet, kai bus švenčiama estakados statybos darbų pabaiga.
Rusnytėms – po laikrodį
Jau ne vienerius metus Rusnės saloje katastrofiškai mažėja jaunų šeimų, o ypač naujagimių. Tapo įprasta, kad į pirmąją klasę kasmet žengia tik po kelis vaikus. Todėl pasak seniūnės D.Drobnienės, kiekviena jauna šeima Rusnėje yra brangi.
Šiemet nuspręsta šventėje apdovanoti mergaites, kurios gyvena saloje ir nešioja Rusnės vardą. Tokių atrastos dvi: mažametę Rusnę Lukošaitytę, gyvenančią miestelio centre atsivedė jos tėveliai Ramūnas ir Lina, o jau paauglę Rusnę iš Uostadvario gyvenvietės lydėjo tėvai Arūnas ir Sonata Tverijonai.
Abiem Rusnėms buvo padovanoti laikrodžiai. Pasak D.Drobnienės, pats laikas Rusnės jaunoms šeimoms susirūpinti miestelio ateitimi. Dar geriau būtų, jei kiekvienoje šeimoje augtų bent po vieną Rusnę.
Rusniškių vaišės – be šviežios žuvies patiekalų
Bene pirmą kartą Rusnės Šaktarpio šventėje šviežios žuvies patiekalų gurmanai neturėjo ką veikti. Nebuvo nei šviežios žuvies, nei šventėje įprastai čirškinamų stintų ir karšių. Kai kas iš Rusnės svečių vaikščiojo klausinėdami ar tai reiškia, kad pasikeitė Šaktarpio kulinarinis meniu?..
Tik Rusnės žuvienės meistras Algis Dirsė svečius vaišino galimai šaldiklyje pabuvojusio karšio žuviene, o Aidas Ragelis su savo šeimyna per visą šventę, be poilsio kepė savo unikaliuosius bulvių su lašišos gabaliukais blynus.
Nemažos eilutės driekėsi ir prie rusniškių šventės svečio, kulinaro Jono Purlio virto šiupinio bei kaimo turizmo sodybos „Pakalnės vingis“ šeimininkų Raimondo ir Daivos Plikšnių verdamos šiurpos puodo. Rusnės seniūnijos šeimininkės, kurioms vadovavo Genutė Endriukaitienė, svečius vaišino rūgštynių sriuba, o bibliotekininkai Algis ir Auksė Čėsnos palepino žirnių košės mėgėjus. 
Šaktarpio šventės jau nebeįsivaizduojamos be Danutės Sabeckienės keptų grybukų – „musmirių“ ir „voveraičių“. Violeta Benetienė nors ir negaili pasakoti originalaus „Rusnės punšo“ recepto, tačiau kiekvieną kartą yra vienintelė šio sušildančio gėrimo tiekėja Šaktarpio šventėje.
Algio ir Virginijos Svitkinų vaišių paviljonas šį kartą buvo egzotiškiausias – kepamos mėsos aromatą skleidė ant laužo čirškinamas avinas. O tiems, kurie norėjo dar sočiau pavalgyti, vaišingieji kaimo turizmo stovyklavietės ant Atmatos kranto šeimininkai į dubenis pylė sočią iš kepto faršo, pupelių, žirnių ir kitokių daržovių virtą sriubą.
Kaip jau įprasta, rusniškių kulinarų vaišės buvo simboliškai mokamos. Už porcijas reikėjo susimokėti specialia tos šventės valiuta – Rusnės marke, kurią kiekvienas šventės dalyvis galėjo įsigyti „muitinėje“, įžengdamas į kulinarinių patiekalų kiemelį.
Šokiai, dainos ir kitos atrakcijos
Pasisotinę kulinariniame kiemelyje, šventės svečiai mėgavosi ir dvasiniu penu. Jiems šoko Švėkšnos „Šalna“ (vadovė Asta Sapetkienė), Juknaičių „Juknaičiai“ (vad. Loreta Černeckienė) ir, žinoma, Rusnės „Rusnietis“ (vad. Solveiga Mockienė). Visus šokėjų pasirodymus jungė svečių iš Kėdainių kapela „Vilainiai“.
Ypatingo dėmesio sulaukė kariškių – Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono išminavimo kuopos ekspozicija – ginklai, išminuotojų naudojama įranga domino tiek mažus, tiek didelius.
Pirmą kartą Šaktarpio šventę vedė mūsų krašte gerai žinomas renginių vedėjas Marius Budraitis. Tik jo gebėjimų dėka, tarp kolektyvų pasirodymų nebuvo nė vienos tylos pauzės, o koncertų pertraukėlių metu į įvairiausias žaidynes buvo įtraukti visi žiūrovai.
