Šąlantys Juknaičių senoliai laukia pavasario ir remonto

juknaiciu seneliau namai susalusios moterysPlius 9, 8 ar vos 6 laipsniai – tokia kambarių temperatūra gąsdintų net jaunus žmones, o ką jau kalbėti apie 80-mečius ir net 90-mečius senolius? Tiek šilumos, spustelėjus šalčiams, termometrai parodė Juknaičių savarankiško gyvenimo namuose, kur gyvena 25 seni žmonės.

Gelbėti visų vėjų perpučiamuose pastatuose gyvenančių senolių sukruto ir socialiniai darbuotojai, ir šilumos tiekėjai.

Pastariesiems šiuo atveju nebeliko nieko kito, kaip atvežti elektrinius šildytuvus ir bent taip bandyti koreguoti senelių gyvenimo sąlygas. Už šildytuvų sunaudotą elektrą šilumininkai pasižadėjo sumokėti patys iš savo pelno.

Privalo mokėti už paslaugas

Juknaičių savarankiško gyvenimo namų pastatai statyti dar gūdžiu sovietmečiu ir jokių renovacijų per tuos kelis dešimtmečius neregėję. Todėl niekas ir nesistebi, kad žiemą šiuose pastatuose visada labai šalta.

Tačiau šiemetinio vasario speigų su ankstesnių žiemų šalčiais, žinoma, nepalyginsi, tad šalčio rekordus seneliai irgi pajuto – temperatūra kambariuose krito žemiau 10-ties laipsnių.

Jau pats Savarankiško gyvenimo namų pavadinimas sako, kad seneliai čia gyvena savarankiškai. Tiesa, sutvarkyti sudėtingesnius reikalus jiems padeda čia dirbanti socialinė darbuotoja Gintarė Šerpytienė, bet visą savo buitį jie turi tvarkytis patys. Taigi ir mokėti už paslaugas jie privalo kaip bet kurie kiti senjorai, gyvenantys savo namuose.

Į Juknaičius skubėjo visa delegacija

Gyventi šilčiau norėjo visi Juknaičių senoliai, tad kai kurie jų, kaip ir daugelis mūsų tautiečių, kambarėliuose įsijungė elektrinius šildytuvus. Tačiau buvo ir tokių, kurie papildomai mokėti dar ir už elektrą atsisakė.
juknaiciu seneliu namai
Viena jų – metų pabaigoje 90-metį švęsianti Zofija Dargienė, kurios kambario ir virtuvėlės temperatūra ne juokais išgąsdino savaitgalį į svečius atvykusius artimuosius. Šie suskubo skambinti Socialinės paramos skyriui ir piktintis, kad močiutė turi taip šalti.

Juknaičių savarankiško gyvenimo namai nuo praėjusių metų pradžios yra pavaldūs Šilutės senelių globos namams, nes pagal įsigaliojusius įstatymus, nebegalėjo būti seniūnijos padalinys. Šilutės senelių globos namų veiklą koreguoja savivaldybės Socialinės paramos skyrius. Todėl į Juknaičius suskubo ir šio skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis, ir vyriausioji specialistė Loreta Valienė, ir Šilutės senelių globos namų direktorė Danutė Valodskienė.

Nuvažiavę ir pamatę situaciją, dar ir „Šilutės šilumos tinklų“ direktorių Algį Šaulį informavo, tad ir šis su specialistais išskubėjo į Juknaičius.

Taip šalti dar neteko

Z.Dargienė prašymą apsigyventi Savarankiško gyvenimo namuose parašė dar 1995-aisiais, o iki tol gyveno netoli Nemuno, potvynio užliejamame Girininkų kaimo vienkiemyje. Močiutė turi dvi dukras – viena jų gyvena uostamiestyje, kita – Irena Lešinskienė – tuose pačiuose savarankiško gyvenimo namuose.

Atvykus svečių delegacijai močiutė su dukra sėdėjo mažytėje jos virtuvėlėje. Ant stalo puikavosi elektrinis šildytuvas, bet šilumos jis nepūtė – įjungtas nebuvo.

A.Šimelionis netruko susirasti kambaryje kabantį termometrą, kuris tuo metu rodė 10 laipsnių aukščiau nulio.

„Kiek metų čia gyvenu, bet taip šalti dar neteko. Negi gyvai dabar į žemę lįsti?“ – virkavo pledais apklostyta ilgaamžė.

„Sueiname kartu ir šildomės arbatėle“, – sakė kitame korpuse gyvenanti I.Lešinskienė. Anot jos, ir savo kambaryje ji galinti „pasidžiaugti“ vos 6-7 laipsnių temperatūra. Ir tik svečių apsilankymo dieną, kuomet šiek tiek krito šaltis, kambarys „prišilo“ iki 9 laipsnių.

Nesišildo, nes taupo

Pabandžius aiškintis, kiek senolei priskaičiuojama už šildymą, paaiškėjo, kad už gruodžio mėnesį jai teko sumokėti 130 litų. Žinia, mokestis už sausį bus gerokai didesnis, nes ir žiema spustelėjo kaip reikiant.

Tačiau močiutė nenori išlaidauti, todėl nejungia savo elektrinio šildytuvo.

Atvykusieji smagiai klausinėjo, kur močiutė dedanti pensiją, o ji ne mažiau linksmai aiškino dar vis taupanti. Reikia, anot jos, anūkus palepinti, litą – kitą dovanoti, kad močiutės skūpa (suprask – šykščia) neapšauktų.

Juknaitiškiai vėl mokės brangiau

„Šilutės šilumos tinklų“ vyrai su direktoriumi A.Šauliu savaitės pradžioje irgi net porą kartų važiavo į Juknaičių savarankiško gyvenimo namus.

Apžiūrėję pastatus ir patikrinę kambarių temperatūrą, šilumos tiekėjai nutarė, kad nieko kitaip nebus – teks vežti senoliams elektrinius šildytuvus.

Beveik 10 tokių šildytuvų jau tą pačią dieną ir pastatyta bendrojo naudojimo koridoriuose, mat seneliai guodėsi, jog kaip tik iš ledinio koridoriaus ir sklinda didžiausias šaltis.

„Šiek tiek padės“ – sakė A.Šaulys, bet neslėpė neabejojantis, kad tai nėra išeitis iš padėties. Atšildyti peršalusias sienas, anot jo, greit nepavyks. „Apskritai, tikro efekto nebus net jei dar antra tiek šildytuvų pastatytume, kol sienos bus perpučiamos, o kampai kiauri“, – sakė šilumos tiekėjų vadovas.

Savarankiško gyvenimo namai yra paskutinis taškas Juknaičių katilinės apšildomoje trasoje, todėl A.Šaulys neneigia, kad nemažai šilumos sunaudoja pakeliui iki jų esantys namai.

Beje, ir kiti juknaitiškiai jau daug metų skundžiasi visoms institucijoms dėl šaltų butų ir itin didelių mokesčių už šilumą. Bet situacijos nepakeitė nei čia važiavę rajono vadovai, nei vis kiti Seimo nariai.

„Kol namai nebus renovuoti, kol per jų sienas kiaurai koš vėjai, jų neprišildysi jokiais šildytuvais“, – neabejoja A.Šaulys.

Jis neslėpė esąs „99-iais procentais įsitikinęs“, kad ir šiemet juknaitiškiams už šildymą teks mokėti daugiau nei šilutiškiams.

Šilumos tiekėjai turėjo ir kitokių pastebėjimų. Kad ir katinėlį į lauką išleidusi močiutė, kuri lauko durų taip ir neuždaro. Ne todėl, kad būtų pamiršusi – todėl, kad rūpinasi, kaip tas katinėlis namo sugrįš…

„Mes – ne kenkėjai, suprantame, kad seniems žmonėms turėtų būti šilčiau, todėl pensininkų genocido nevykdysime. Už šildymą elektra kompensuosime iš savo lėšų“, – sakė A.Šaulys.

Rimtas remontas vyks 2 metus

„Nieko geriau nebus, kol nebus atliktas pastato remontas“, – sako ir A.Šimelionis. Jis žino, kad statant dabartinius Savarankiško gyvenimo namų pastatus, jų II aukšto sienos, kur dabar gyvena senoliai, net nebuvo apšiltintos. Senelius jis guodžia nebent tuo, kad jau vyksta viešųjų pirkimų remontui atlikti procedūros.

Bendra numatyto projekto vertė – 845 835 litai, vien tik statybos darbų bus atlikta už 800 000 litų. Didžioji pinigų dalis – iš Europos sąjungos fondų, 15 proc., kaip ir kaskart, Savivaldybės įnašas, – apie tai informavo savivaldybės Plėtros ir planavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Romualdas Ambrulaitis.

Šiuo metu vyksta viešieji pirkimai projektui parengti. Remontą tikimasi pradėti vasarą. Projektas – dvejų metų, tad gali būti, jog seneliams dar ir kitą žiemą teks pašalti.

Remonto metu bus tvarkomi tik du iš 4 korpusų, juose vėliau ir gyvens visi seneliai, kurių čia kasmet mažėja, nes naujų jau nebepriimama.

Didžiausia pinigų dalis, pasak R.Ambrulaičio, bus skirta stogui apšiltinti. Bus apšiltinti pamatai, sienos, fasadai, pakeisti langai, tvarkomas šilumos punktas ir trasos, įrengta žaibosauga ir gaisrinė signalizacija, atlikta kitų darbų. Kartu bus rekonstruoti kambariai: visi dviviečiai perdaryti į vienviečius.