Veiklos 10-metį paminėjo kartu dirbantys Rusnės, Juknaičių ir Usėnų kultūros žmonės
Tautos kultūra – kaip tikėjimas, jos irgi negalime apčiuopti, paliesti, tačiau ji yra mūsų visų sąmonėje, sielose. Kultūra – kaip oras, kuriuo visi kvėpuojame, kaip tautos pamatas, kurį kūrė protėvių kartos, kurį puoselėjame mes visi ir perduosime ateities kartoms.
Taip pagerbdamas visus buvusius ir esamus kultūros darbuotojus sakė Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčios diakonas Valdas Miliauskas, Dievo namuose sveikindamas 10-metį švenčiantį Salos etnokultūros ir informacijos centro kolektyvą.
Koncertas – organizatorių padėka saviveiklininkams
Jautriais žodžiais ir subtiliu koncertu prasidėjo kultūros centro šventė, kuria paminėta ne tik rusniškių kultūros darbuotojų ir saviveiklos kolektyvų, bet ir Salos etnokultūros centro kuruojamų Juknaičių ir Usėnų seniūnijų kultūros žmonių prasminga veikla.
Į Rusnę susirinkusiems Juknaičių, Usėnų ir pačios Rusnės šokėjų, dainininkų, teatralų kolektyvams, salos gyventojams ir svečiams koncertavo muzikinių improvizacijų meistrai – vienas žinomiausių džiazo pianistų Lietuvoje, Klaipėdos universiteto docentas Saulius Šiaučiulis ir Klaipėdos kamerinio orkestro smuikininkas Juozas Staniulis. Po bažnyčios skliautais skambėjo jų atliekami instrumentiniai kūriniai – nuo baroko, romantizmo muzikos iki modernių šlagerių ir maestro S.Šiaučiulio ekspromtu dovanota variacija „Šeštadienis Rusnėje“.
Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė sakė, kad šventinę dieną centro administracija nelaukė sveikinimų ir dovanų, o norėjo pati pasveikinti ir padėkoti savo kolektyvams, jų vadovams, kiekvienam saviveiklininkui asmeniškai už jų neblėstantį norą išsaugoti ir puoselėti savo krašto kultūrinį unikalumą, žmonių kūrybingumą ir talentą.
Nors etnokultūros centrui metų – ne tiek daug, tačiau darbų nuveikta daugybė. Iš buvusių kultūros namų, kurie ne vieną dešimtmetį buvo puikus laisvalaikio ir pramogų organzatorius, Salos etnokultūros ir informacijos centras tapo ir edukacine įstaiga, tyrinėjančia ir propaguojančia Mažosios Lietuvos, žvejų krašto tradicijas, ieškančia istorinių žinių, telkiančia mokslininkus ir visuomenę bendram darbui saugant salos ir jos paveldo išskirtinumą.
Po centro stogu – 7 kolektyvai
Bet be sveikinimų, padėkų ir dovanų neapsieita. Rajono merės Daivos Žebelienės ir Savivaldybės administracijos direktoriaus Raimundo Ambrozaičio sveikinimus perdavė jų pavaduotojai Algirdas Balčytis ir Alvidas Šimelionis. Pastarasis, prisimindamas prieš 10-metį rajone vykusią kultūros reformą, išsidavė pavydintis, kad didelės mūsų rajono dalies – Rusnės, Juknaičių ir Usėnų seniūnijų – kultūros centru tapo Rusnė, o Juknaičiai ir Usėnai dėl to šiek tiek nukentėjo. Bet džiugu, kad kultūrinė veikla įsivažiavo, susibūrė ir gyvuoja stiprūs saviveiklos kolektyvai.
Už jų atsidavimą, kantrybę ir talentą, už savitos etnokultūros puoselėjimą rajone, šalyje ir sklaidą užsienyje, merės padėkos įteiktos Salos etnokultūros centrui, šokių kolektyvo „Juknaičiai“ vadovei Loretai Margaritai Černeckienei bei šokėjams Sigitui Černeckiui, Birutei ir Vytui Verbams, Ingridai ir Arūnui Petkeliams, Lijanai Šerpytienei, šokių kolektyvo „Rusnietis“ vadovei Solveigai Mockienei, šokėjams Irinai Jakštienei ir Silvestrui Mockui, Rusnės salos teatro režisierei Daivai Plikšnienei ir aktoriams Robertui Januškai bei Simui Knapkiui, Juknaičių moterų vokalinio ansamblio „Vėjūnė“ vadovei Jūratei Šukienei, Rusnės moterų vokalinio ansamblio „Luotužė“ vadovei Aušrai Šlažienei ir Usėnų kapelos „Verpstė“ vadovei Zosei Židackienei.
O Usėnų dramos mėgėjų kolektyvas „Veržė“, vadovaujamas Gražinos Bardauskienės, merės padėkas atsiėmė prieš savaitę, švęsdamas savo kolektyvo jubiliejų.
Tai štai kiek kolektyvų gyvuoja padedant kuratoriams – Salos etnokultūros ir informacijos centro darbuotojams: direktorei B.Servienei, kultūrinės veiklos vadybininkei Sonatai Verbučianskei, etnografėms – vadybininkėms Astai Augustinienei (Rusnė), Gražinai Bardauskienei (Usėnai), Danutei Kuskienei (Juknaičiai), Virginijai Dulskienei.
Be to, folkloro perliukus padeda rasti ir išsaugoti folkloro ansamblis „Sklada“, vadovaujamas rusniškės Virginijos Svitkinienės. Šis centrui nepriklausantis kolektyvas, anot šventės vedėjų, laisvas – kaip pamario vėjas, tai uždainuojantis, tai trumpam nutylantis, tai vėl atgimstantis kaip Feniksas iš pelenų ir papuošiantis ne vieną rusniškių renginį.
Sveikinimai saviveiklininkus ir kultūros darbuotojus pasiekė ir iš Briuselio – europarlamentaro Zigmanto Balčyčio padėką už įvairiapusę ir tarptautinį lygį pasiekusią veiklą perskaitė svečias Artūras Skardžius, prisidėdamas prie linkėjimų savo kraštą garsinti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Įvairių Rusnės įstaigų ir draugijų atstovai savo kultūros žmonėms dėkojo už tai, kad jie visada yra ir verslo, ir gamtosaugos projektų pagalbininkai, ir švenčių rengėjai, ir konsultantai, ir padėjėjai.
O jautriausius sveikinimus gavo saviveiklininkai: kiekvienam iš jų buvo adresuotas asmeninis laiškas, parašytas kolektyvų vadovų. Šokėjai, dainininkai, teatralai neslėpdami jaudulio plėšė vokus ir skaitė ranka surašytus jausmus. Tie laiškai, pasak B.Servienės, tikriausiai rašyti paskutinę prieššventinę naktį – patys nuoširdžiausi, atspindintys kartu išgyventas ir saldžias pripažinimo, ir sūrias kantraus darbo akimirkas.
„Bandysiu pasėti mažą grūdelį, juk būna – išdygsta po 1000 metų iš miesto griuvėsių. Jei neišdygs – bandysiu iš naujo. Statysiu ir sėsiu. Iš naujo“, – tokią baigiamąją mintį kultūros kūrėjams, kurių darbo rezultatai ne visada matomi iškart, skyrė šventės rengėjai.
Visų dar laukė rėmėjų dovanotos vaišės: karštas šiupinys ir fejerverkais nušvitęs milžiniškas šventinis tortas.