Žiema, kelias savaites lepinusi pamariškius rudeniškais ar net pavasariškais orais, pastarosiomis dienomis pasiekė net poros dešimčių laipsnių šaltį. Gyventojai su nerimu galvoja apie būsimą šilumos sąskaitą už pirmą žiemišką mėnesį, o UAB „Šilutės šilumos tinklai“ direktorius Algis Šaulys neslepia, kad spustelėję šalčiai gerina šilumininkų nuotaiką – juk bendrovės pajamos priklauso nuoparduotos šilumos kiekio.
Tačiau atėję šalčiai atnešė ir didesnę atsakomybę bei rūpestį, kad tik patikimai dirbtų šilumos tiekimo katilai, kiti įrenginiai, kad šalčius atlaikytų visos trasos, kad nesutriktų kuro pirkimai.
Sausio 6 dieną, kuri Šilutėje prasidėjo termometrams rodant 18,5 laipsnių šalčio, UAB „Šilutės šilumos tinklai“ centrinėje katilinėje į trasas buvo tiekiamas 24,5 megavatvalandžių (MWh) momentinis šilumos kiekis. Jeigu toks šilumos poreikis išsilaikytų likusią žiemos dalį, įmonės finansiniai rezultatai taptų visai neblogi…
Kasmet mažėja šilumos poreikis
Pastarųjų trejų metų statistika rodo mažėjantį centralizuotos šilumos suvartojimą. A.Šaulio duomenimis, 2013 metais „Šilutės šilumos tinklai“ pagamino 115 tūkst. MWh šilumos, 2014 m. – 83 tūkst. MWh, o praėjusiais 2015 metais – 77 tūkst. MWh.
Mažėjantį šilumos suvartojimą, A.Šaulio nuomone, lemia ne tik šiltesnės žiemos (praėjusiais metais nebuvo nė vieno mėnesio, kad vidutinė mėnesio temperatūra būtų nukritusi žemiau nulio), bet ir tai, jog buvo atnaujinta daug senų šilumos trasų (sumažėjo šilumos nuostoliai), jog daugiau nei 10 daugiabučių miesto namų yra renovuoti – sandarūs ir apšiltinti.
UAB „Šilutės šilumos tinklai“ direktoriaus pavaduotojas Stasys Strakšys sakė, kad per pastaruosius kelerius metus bendrovė investavo 1,16 mln. Eur savo lėšų ir dar tiek pat ES paramos lėšų į Šilutės miesto magistralinių šilumos trasų atnaujinimą. Dabar visos miesto magistralinės šilumos trasos jau yra modernios. Rūpesčiai dėl galimų gedimų dabar yra tik skirstomosiose šilumos trasose, kuriomis šiluma atkeliauja iki namų. Tų trasų renovuota tik 30 proc., o likusi dalis kelia galimų gedimų ir šilumos nuostolių rūpesčius.
Naudą pajus renovuotų namų šeimininkai
Tiekdami šilumą seniūnijų gyventojams ir įmonėms, daugiausia problemų šilumininkai patiria Juknaičiuose. Šiaudų rulonais kurenama katilinė veikia puikiai, visas jos kuras saugomas dengtose stoginėse, šilumos tiekėjams rūpesčių kelia tik gyvenvietės šilumos trasos.
Nors „Šilutės šilumos tinklai“ jau seniai yra pigiausios šilumos tiekėjų penketuke Lietuvoje, tačiau juknaitiškių sąskaitos už butuose sunaudotą šilumą yra išskirtinės – daug didesnės nei kitose Šilutės rajono gyvenvietėse ar Šilutės mieste esančių tokio pat ploto butų.
Juknaitiškių šilumos vartotojų problema yra ta, kad renovacija įgyvendinta tik viename ar dviejuose daugiabučiuose. Visi kiti pastatai – kiauri kaip rėčiai, todėl juknaitiškių sąskaitos už suvartotą šilumą yra didžiausios rajone.
„Šilutės šilumos tinklų“ direktorius A.Šaulys sako, kad juknaitiškiams yra tik viena panacėja – renovuoti savo būstus.
„Žmonės turi suprasti, kad reikia renovuoti miesto ir rajono daugiabučius namus, tada galės taupiai naudoti šilumą. Statistika rodo, kad pastatų sandarinimas, apšiltinimas, vėdinimo rekuperacinės sistemos yra tiesiausias kelias taupyti šilumos energiją ir tuo pat metu taupyti lėšas už suvartotą šilumą“, – rekomenduoja šilumos tiekimo įmonės vadovas.
Šilumos sąskaitų pavyzdžiai rodo, kad daugiabučių namų butų savininkai 2015 m. lapkritį mokėjo 10 proc. mažiau už suvartotą šilumą negu 2014 m. lapkritį. O renovuotų namų gyventojų sąskaitos už šilumą yra nuo 31 iki 51 proc. mažesnės. Tikrasis sąskaitose esančių sumų skirtumas, pasak A.Šaulio, pasirodys tuomet, kai bus palygintos šalto mėnesio – sausio – sąskaitos.
Kuro yra ir nepritrūks
Pasak „Šilutės šilumos tinklų“ direktoriaus pavaduotojo Vaidoto Mačiulio, medienos skiedrų kuro, kuriuo kūrenama centrinė katilinė, įmonė turi nupirkusi tiek, kad užteks visam mėnesiui.
Kasdieniniam naudojimui privežama po 5-6 skiedrovežių priekabas, o iš rezervo kuras naudojamas tik tuomet, kai jo kaina biržoje yra nepalanki.
Bendrovė medienos skiedrų sandėlius užsipildė dar vasarą, kai kaina siekė tik 110 Eur už skiedrų kiekį, atitinkantį vieną sutartinio naftos kuro toną (tai yra apie 5 tonos medienos skiedrų). Dabar medienos skiedras tenka pirkti šiek tiek brangiau – už maždaug 142 Eur. Gaila, bet sukaupti visą reikiamą kiekį kuro vasaros metu, kai jis yra pigiausias, neįmanoma, nes reikia daug sandėlių ir apyvartinių lėšų.
Beje, šalčiausiomis dienomis kuriamas ir mazutu kūrenamas katilas. Taip daroma ne todėl, kad pritrūksta šilumos, pagaminamos medienos skiedromis kūrenamuose katiluose. Šilutės šilumininkai nori išnaudoti kelerius metus saugomas 600 tonų mazuto atsargas, o vietoj jo įsigyti valstybės nurodymu privalomą žymėto dyzelino kiekį – 300 tonų. Dyzeliną saugoti daug racionaliau – mažiau išlaidų.
Šiemet užpildyti turimus sandėlius pigiu kuru pasisekė tik todėl, kad Savivaldybė perpus sumažino daugelį metų laikytą skolą už jos valdomų biudžetinių įstaigų šildymą. Dabar skola siekia tik apie 200 tūkst. eurų.
Galima sakyti, kad šiemet gerai už šilumos energiją atsiskaito ir privačių gyvenamųjų būstų bei komercinės paskirties pastatų savininkai. Jų bendra skola yra apie 300 tūkst. eurų. Tai irgi perpus mažesnė suma, nei būdavo ankstesniais metais.
Perspektyva
Kad galėtų naudoti ekologišką, atsinaujinantį kurą ir mažintų šilumos nuostolius, Savivaldybės šilumos įmonė į modernią įrangą yra investavusi ne vieną milijoną savo uždirbtų eurų, taip pat skolinosi bankuose. Dabar, pasak A.Šaulio, bendrovė turi tik vieną likusią skolą – 1,2 mln. eurų, kurių reikėjo naujausiam 10 MWh galios katilui įsigyti ir sumontuoti.
Kalbėdamas apie perspektyvą, ką bendrovė galėtų dar nuveikti, kad racionaliau naudotų savo valdomus resursus, A.Šaulys paminėjo seną svajonę – įsigyti kogeneracinę elektros jėgainę. Paskaičiuota, kad šiek tiek daugiau kūrenant Šilutės centrinę katilinę su tokios jėgainės įranga galėtų būti pagaminta ne tik reikiama Šilutės miestui šiluma, bet ir 2-3 megavatai elektros energijos – tiek, kiek reikia nemažai daliai Šilutės miesto pramonės ir buities vartotojų. Tačiau kogeneracinei elektrinei reikia 6-7 mln. eurų investicijos.
„Gal kokia nors ES paramos programa kada nors pasiūlys? Šilutė jau pasirengusi tokiai perspektyvai“, – sakė A.Šaulys.