Iki šiol pacientams buvo taikoma vadinamoji komponentinė terapija – kai donoro kraujas yra išskaidomas eritrocitus, trombocitus, plazmą ir kt., o pacientui perpilama tik reikalinga kraujo dalis. Galimybė naudoti visą kraują perpylimui masyvaus kraujavimo metu nuo gegužės įteisinta ir Lietuvoje – tai reiškia, jog kritinės būklės pacientui perpilamas visas kraujas, koks buvo surinktas iš donoro, neskaidant jo į komponentus.
„Šis pokytis itin svarbus esant masyviam kraujavimui, kai būtina kuo greičiau atkurti ne tik deguonies pernašą (eritrocitus), bet ir cirkuliuojantį tūrį bei krešėjimo funkcijas, kai nėra galimybės pradėti arba iki pradedant transfuziją kraujo komponentais. Viso kraujo perpylimas tokiais atvejais efektyvesnis ir greitesnis sprendimas. Tokio kraujo perpylimo taktika aktualu ne tik karininėse situacijose, tačiau ir gydant traumas, akušerijoje ar kitam sunkiai valdomam kraujavimui valdyti“, – sako Santaros klinikų Kraujo centro vadovė Lina Kryžauskaitė.
Sugrįžimas į praeitį su inovacijomis
Viso kraujo perpylimas yra sugrįžimas prie metodų, kurie buvo plačiai taikomi iki komponentinės terapijos įsigalėjimo XX amžiaus antrojoje pusėje. Anksčiau visas kraujas buvo pagrindinis gydymo būdas, tačiau dėl imunologinių reakcijų rizikos, kraujo išteklių taupymo poreikio, tikslinio gydymo efektyvumo ir laikymo optimizavimo buvo pereita prie kraujo komponentų naudojimo. Pasitelkus šiuolaikines technologijas ir griežtus saugumo standartus, viso kraujo perpylimas grįžta kaip patobulintas metodas. Inovacijos, tokios kaip leukofiltracija (baltųjų kraujo kūnelių pašalinimas, siekiant sumažinti komplikacijų riziką), mažo antikūnių titro kraujo atranka ir griežtos laikymo sąlygos, leidžia sumažinti komplikacijų riziką bei padidinti procedūros efektyvumą.
Kraujo centre ruošiamas mažo titro O grupės donorų kraujas: O grupės donorai atrenkami pagal mažiausią antikūnų kiekį jų kraujyje, donoro kraujas paimamas standartiniu būdu, vėliau naudojant trombocitus išsaugojančius filtrus atliekama leukofiltracija, kraujas atvėsinamas ir saugomas +1–6°C laipsnių temperatūroje 21 dieną. Jei toks kraujas nepanaudojamas, jis gali būti perdirbamas į kraujo komponentus.
Viso kraujo donacija beveik nesiskiria nuo įprastos. Kraujo centras iš anksto įvertina pirmos grupės (O) donorų mėginius – šios grupės kraujas pasirinktas dėl minimalios antikūnų, galinčių „atakuoti“ paciento raudonuosius kūnelius, koncentracijos plazmoje. Kraujo mėginiai yra išsamiai ištiriami, paimamas 450 ml kraujo kiekis.
Pirmoji išgelbėta gyvybė
65 metų pacientei, kuri dėl stipraus kraujavimo iš virškinamojo trakto, buvo skubiai pervežama iš Varėnos ligoninės į VUL Santaros klinikas, viso kraujo perpylimas buvo atliktas greitosios pagalbos automobilyje. Moteris į gydytojus kreipėsi keletą savaičių prasikankinusi namuose: „Bijojau daktarų, vis galvojau, kad praeis. Nustojau valgyt, buvo labai silpna. Patekau į Varėnos ligoninę, paskui perkėlė ir į reanimaciją. Savijauta negerėjo. Tada ir pasakė, kad veš Vilniun. Kas toliau vyko – neatsimenu. Iš gyvenimo prapuolė pusantros dienos. Kaip vėliau sužinojau, jei ne perpiltas donorų kraujas, tai jau būtau palaidota. Esu labai dėkinga daktarams, kad dar galiu gyvent“, – sako ji.
Anesteziologė reanimatologė Greta Patapavičiūtė vyko pervežti pacientės: „Kai pacientas būna kritinės būklės ir regiono intensyvios terapijos skyriuose nėra galimybės jam tinkamai suteikti diagnostikos ar gydymo paslaugos, PTP komanda vyksta tokio ligonio pervežti į Santaros klinikų intensyvios terapijos skyrius. Komandą sudaro anestiozologas reanimatologas, intensyvios terapijos slaugytoja ir reanimobilio vairuotojas. Reanimobilyje yra reikalingos priemonės monitorius gyvybinėms funkcijoms stebėti, dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatas, specialios pompos vaistams injekuoti ir kitos tik intensyviai terapijai naudojamos priemonės, – pasakoja gydytoja. – Buvome pasiėmę ir šaltkrepšį su kraujo produktais, kraujo šildytuvu ir kraujavimą stabdančiais vaistais.“
Pacientė buvo gydoma Varėnos ligoninės Intensyvios terapijos skyriuje – nustatytas kraujavimas iš virškinamojo trakto, kraujospūdis buvo žemas, todėl reikėjo specializuoto pervežimo su reanimobiliu. Pervežimo metu pacientės būklė tapo kritinė, prasidėjo masyvus kraujavimas, teko pradėti narkozę, buvo reikalingas donorinis kraujas.
Pasak anesteziologo reanimatologo Raimundo Stasiūnaičio, atliktos mažo antikūnių titro nulinės grupės kraujo transfuzijos jos būklę stabilizavo ir leido laimėti laiko, kol buvo galimybė atlikti kitas procedūras: endoskopu buvo rastas kraujavimo židinys, kraujavimas sustabdytas. Ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu pacientė buvo gydoma Intensyviosios terapijos skyriuje. Būklė pagerėjo, komplikacijų pavyko išvengti, ji jaučiasi gerai.
Naujoji praktika patvirtinta SAM, ji taikoma masyvaus kraujavimo atvejais. Tokia tvarka veikia Jungtinėse Amerikos Valstijose, Izraelyje, Norvegijoje, Estijoje.
Santaros klinikų inf.