Saugiausiai Lietuvoje jaučiasi vyriausio amžiaus gyventojai

Apklausos rodo, kad vyriausiems Lietuvos gyventojams, palyginti su jaunesne mūsų šalies karta, priklauso daugiausiai nekilnojamojo turto. / photl.com nuotr.Vyriausia Lietuvos gyventojų karta teigia, kad jaučiasi pakankamai saugiai ir dėl savo turto, ir dėl finansų, ir dėl sveikatos. Ši karta turi daugiausiai nekilnojamojo turto, gana stabilias pajamas ir nesibaimina, kad jų turtui gali kilti didesnių grėsmių.

Tokius atsakymus vyriausi respondentai (59 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai) pateikė „Spinter tyrimų“ bendrovei, atlikusiai apklausą draudimo įmonės „PZU Lietuva“ užsakymu.

„Ir statistika, ir apklausos rodo, kad vyriausiems Lietuvos gyventojams, palyginti su jaunesne mūsų šalies karta, priklauso daugiausiai nekilnojamojo turto. Lietuvos senjorai dažniausiai kaip turtą turi savo gyvenamąjį būstą, kurį privatizavo prieš porą dešimtmečių. Jaunoji ir vidurinioji karta savo būstą turėjo įsigyti patys iš uždirbtų lėšų. Gal būtent tai lemia, kad daugiausiai būsto turintys senjorai gana menkai saugo savo turtą ir nėra linkę jo apdrausti, be to, jie nesitiki, kad šiam turtui gali kilti grėsmių, o jaunesni žmonės, gyvenantys namuose, įsigytuose už uždirbtas lėšas, daug rūpestingiau jį saugo, taigi ir apdraudžia“, – sako draudimo įmonės generalinis direktorius Marius Jundulas.

Tyrimas atskleidė, kad savanoriškai savo turtą – nekilnojamąjį turtą, automobilį ar gyvybę – draudžia iki 30 proc. gyventojų, pasiekusių 59 ir metų ir vyresnį amžių. Iš šių 30 proc. turtą draudžiančių pagyvenusių žmonių beveik 60 proc. draudžia būstą, rečiau – automobilį (22 proc.) ar namų vidaus turtą (12 proc.).

M.Jundulas pažymi išsiskiriančias dvi kategorijas vyriausio amžiaus grupėje: viena dalis senjorų (36 proc. apklaustųjų) turi gana ilgą patirtį (10-15 ir daugiau metų) draudžiant turtą, o kita ryški dalis (28 proc. apklaustųjų) draudimu rūpinasi 3-5 metus.

„Tikėtina, kad dalis vyresnių žmonių ėmėsi saugoti savo nuosavybę, vos ją įgiję, ir žmonių sukaupta patirtis apie galimus nelaimių padarinius ir draudimo svarbą atstatant turtą paskatino juos pasirūpinti savo sukauptu turtu. Kita dalis senjorų nekilnojamuoju turtu susirūpino krizės akivaizdoje, kuomet visuomenė suprato, kad taip paprastai turto nebepavyks įsigyti, kaip tai būdavo ekonominio pakilimo metais. Taigi prireikė išsaugoti tai, kas sukaupta“, – mano „PZU Lietuva“ vadovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad vyresniosios kartos atstovus kur kas dažniau nei kitų amžiaus grupių žmones drausti turtą paskatina patirtis – kaip pagrindinį draudimo motyvą  jie nurodo norą apsisaugoti nuo nelaimių ir gaisrų. Be to, draudimas šiems žmonėms suteikia saugumo jausmą. Vidaus turtą senjorai draudžia bijodami vagių.

Tiesa, net trečdalis (32 proc.) senjorų sakė niekada nesusimąstę apie draudimą. Nors tarp tų, kurie iki šiol nesiėmė savo būsto saugoti draudimo priemonėmis, apie 15 proc. savo namus apdraustų, jei turėtų didesnes pajamas, o 11 proc. paskatintų draustis įvykusi nelaimė.

M.Jundulas pastebėjo, kad būtent tarp vyriausios kartos atstovų yra ir didžiausia dalis „užkietėjusių“ skeptikų – apie 15 proc. vyriausios kartos apklaustųjų prisipažino nedrausiantys turto jokiu atveju, net ir nutikus nelaimei.

„Toks įsitikinimas, kad nelaimės juos aplenks, kyla iš bendros gana saugios senjorų jausenos. Apklaustieji vyresnio amžiaus žmonės sako, kad jaučiasi saugesni dėl savo finansų, nei jaunesnės kartos, dirbantys žmonės. Jie jaučiasi saugiausi dėl savo turimo turto – mat turi daug privačios nuosavybės ir neturi skolų bankams. Be to, jie pakankamai saugūs ir dėl savo sveikatos, šioje srityje nesaugesnė jaučiasi vidutinio amžiaus karta“, – atkreipia dėmesį įmonės ekspertas.

Pasak jo, tokie įsitikinimai kiek prieštarauja realybei, nes nemaža dalis buitinių avarijų, kuomet dėl senų vamzdžių užliejami kaimynai ar nuosavas butas, nutinka būtent senesnės statybos namuose. Tiesa, šių butų pagyvenę šeimininkai nuostolius už padarytą žalą kompensuoja iš savo lėšų.