Didžiąją susirinkusiųjų dalį sudarė mokyklos personalas, seniūnijos ir bibliotekos darbuotojai, vienas kitas seniūnaitis. Saugiškiai didžiuojasi, kad net dvi nominacijos, garsinančios seniūniją, šiemet atkeliavo pas juos. Pirmoji‚ „I. Simonaitytės vardo premija“ įteikta Dariui Viliui, antroji „Sidabrinė nendrė“ – Kazimierui Gudžiūnui. Abu nominantai – vilkytiškiai.
Nebeliko 67 gyventojų
Saugų seniūnija gyventojų skaičiumi ir teritorijos dydžiu, yra viena iš didžiausių kaimiškųjų seniūnijų. Todėl čia ir džiaugsmų, ir rūpesčių daugiausia. Seniūnijos plotas 172 kvadratiniai kilometrai, apie 11000 ha naudmenų, 33 kaimai suskirstyti į 7 seniūnaitijas. Trečdalis teritorijos potvynių metu užliejama. Nušienaujama daugiau kaip 45 ha parkų vejų ir žaliųjų plotų, pakelių apie 90 km. Nuvaloma 22 km šaligatvių ir takų.
Saugose kasmet mažėjantis gyventojų skaičius tapo akivaizdžia realybe, bet tai tikrai džiaugsmo nekelia ir vilčių neteikia. Per praėjusius metus Saugų seniūnijoje sumažėjo 67 gyventojais.
Lyginant pastarųjų dviejų metų duomenis, socialinę piniginę paramą gaunančių šeimų skaičius seniūnijoje pernai sumažėjo, o pačios išmokos kiek padidėjo. 149 gyventojai pateikė prašymus gauti paramą maisto produktais iš Europos socialinio fondo.
Keliams – virš 150 tūkst.
Teikiant socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas glaudžiai bendradarbiaujama su J. Mikšo ir Vilkyčių pagrindinėmis mokyklomis. Seniūnijoje socialinę riziką patiriančių šeimų, auginančių vaikus, per pastaruosius metus skaičius nesikeitė, jų yra 13.
Pagal užimtumo didinimo laikinųjų darbų programą pernai įdarbinti 6 asmenys, kurie tvarkė viešąsias erdves, pakeles, kapines. Siekiant išsaugoti kultūros paveldą, dirbantieji laikinuosius ir visuomenei naudingus darbus, nukreipiami tvarkyti senąsias evangelikų liuteronų kapines. Seniūnijoje yra apie 40 tokių kapinaičių, iš jų prižiūrimų daugiau kaip pusė.
Seniūnijos vietinių, prižiūrimų, kelių ilgis – 209,765 kilometrai iš jų asfaltuotų – 15 km, žvyro – 163 km, grunto – 31 km, 2 km 33 m – pėsčiųjų takas. Kelių priežiūros ir remonto darbams su likučiu iš 2020 m. pernai skirta 152 250 Eur. Tai nėra įspūdinga suma, kuria disponuodama seniūnija galėtų atlikti visus reikiamus darbus, tad skundų dėl kelių būklės sulaukiama ir šioje seniūnijoje.
Aktyvūs vilkytiškiai ir bibliotekininkės
Pastarųjų kelerių metų neišsprendžiama problema yra gyvenvietėje telkšantis vandens „baseinas“ Parko ir Balžuvos gatvių sankirtoje. Nei pravažiuoti, nei praeiti – nors valtimi plauk! Atsakydamas į gyventojos paklausimą, seniūnas patikino, kad šį pavasarį problema bus sprendžiama.
Lapynų seniūnaitė Eglė Paulauskienė klausė dėl geriamojo vandens tiekimo gyventojams, kurie finansiškai nepajėgūs įsirengti savo vandens gręžinių. „Šilutės vandenų“ direktorius Alfredas Markvaldas nieko konkretaus neatsakė, o iš to ką sakė, buvo galima suprasti, kad tai per didelės investicijos į atokų kaimą. Vadinasi lapyniškiams ir barviškiams patiems teks ieškoti sprendimų – centralizuoto geriamojo vandens tiekimo jie iš „Šilutės vandenų“ nesulauks.
Tarybos nariui, Saugų bendruomenės pirmininkui Zigmantui Jauniui nerimą kelia krepšinio aikštelės susidėvėjusi danga, kurią pats laikas atnaujinti. Aikštele naudojasi ne tik mokyklinis jaunimas, bet ir Saugų gyventojai. Jeigu yra nors menka galimybė, bendruomenė pasiruošusi teikti projektą aikštelės atnaujinimui. Z. Jaunius siūlė Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos pavyzdžiu, įrengti saulės elektrinę ir J. Mikšo pagrindinei mokyklai. Savivaldybės vadovai šiam pasiūlymui pritarė.
Seniūnijos socialiniame ir kultūriniame gyvenime aktyvios Saugų bibliotekininkės, ypač bibliotekininkė, Saugų seniūnaitė Regina Juškienė. Lapynų seniūnaitė Eglė Paulauskienė, Žemaitkiemio seniūnaitis Raimundas Sasnauskas.
Praėjusiais metais Vilkyčių bendruomenė „Viltis“ įgyvendino tęstinį projektą „Šiaudinių skulptūrų pleneras“ gyvenvietės parke. Seniūnija džiaugiasi svaria bendruomenės pirmininko R. Valučio ir Vilkyčių seniūnaičio D. Viliaus parama.
Pastaraisiais metais gyventojai nuolat priekaištavo dėl vandens stygiaus Mantvydų kaimo kapinėse. Seniūno ir Saugų bendruomenės pastangomis problema išspęsta: į kapines atvesta elektra, įrengtas gręžinys, pastatytas siurblys ir paklotas vamzdynas. Taip pat išplėtus teritoriją kapinės pradėtos tverti nauja tvora, darbai bus užbaigti šiemet. Aptvertos ir senosios Saugų evangelikų liuteronų kapinės, padaryti dveji vartai, pastatytas medinis krikštas kunigui misionieriui M. B. Laužemiui, kurio atminimą seniūnija visaip stengiasi įprasminti.
Bus keičiamas bažnyčios stogas
Saugų evangelikų liuteronų kunigas Mindaugas Žilinskis pasidžiaugė sėkmingai tebesisukančiu „Muzikos malūnu“ senojoje evangelikų liuteronų bažnyčioje. Čia vyksta ne tik „Muzikos malūno“ koncertai, bet ir kiti seniūnijos renginiai. Seniūnija neturi kultūros veiklai tinkamų patalpų, o evangelikų liuteronų bendruomenė visada mielai bendradarbiauja ir dalinasi tuo ką turi.
Kunigas pasidžiaugė, kad kovo – balandžio mėnesį turėtų prasidėti didžiausio Saugų gyvenvietės stogo – bažnyčios – keitimo darbai, prie kurių prisidėjo ir rajono savivaldybė. M. Žilinskis ragino savivaldybės vadovus nepamiršti, kad visgi mes gyvename penktajame Lietuvos regione, kuris išskirtinis savo istorine praeitimi, kalba, pastatais ir visa kultūra.
Buvo klausimų ir dėl kelionės išlaidų kompensavimo pedagogams, tuo domėjosi mokyklos mokytojai. Konkretaus atsakymo iš savivaldybės vadovų į šį klausimą nesulaukta.