Žmogus kuriantis muziką, piešiantis, rašantis dainas ar poeziją – tikroji pasaulio įvairovę kurianti galia. Ar kuriantis žmogus laimingas? Be abejo, nes praturtina ir šalia esančius, nes jo mintys prasmingos, ramios, o pati kūryba teikia džiaugsmą jam ir aplinkiniams.
Saugų biblioteka pakvietė bičiulius į saugiškės Irenos Tomkutės – Mažutienės tapybos parodos atidarymą. Suėjo gausus būrys saugiškių, kurie su nuoširdžia nuostaba gėrėjosi Irenos darbais.
Kartą Irenai kilo noras paimti spalvas ir jomis „pažaisti“. Vėliau jis peraugo į rimtą užsiėmimą – tapybą, ir jau 4 metus moters ir spalvų draugystė tęsiasi. Irena atvirauja, kad tas užsiėmimas – „taškymasis spalvomis“ – tarsi atotrūkis, trumpas pabėgimas nuo sunkių minčių, skaudžios realybės, kamuojančios nežinios. Tapymas padeda išreikšti save, savo emocinę būseną. Ji piešia viską: peizažus, gėles, natiurmortus, abstrakcijas, gyvūnus, paukščius, nesiryžta imtis tik portreto žanro.
Visa Irenos kūryba – tarsi veidrodis pasakoja apie ją ir jos begalinę meilę gyvenimui. Kūryba apskritai yra žmogiškojo bendravimo būdas, kurio neslepia ir savo paveikslais patvirtina parodos autorė. Spalvų, formų, siužetų darna kartu su Irenos meile, geba vienyti žmones. Kiek žmogus geba mylėti, tiek jis geba kurti. Paradoksalu, bet Irena patvirtina, kad ne tik ji kuria, bet ir jos kūriniai ją kuria. Sakoma, kad žmogus be kūrybos, kaip medis be lapų, tik kurdamas, išreikšdamas save, jis po truputį artėja prie Kūrėjo. Kūryba – gyvenimo teigimas, gyvenimo meilė ir geismas, kultūrinę formą įgijusi aistros išraiška. Juk be aistros apskritai niekas pasaulyje neatsiranda. Nuo to momento, to nevaldomo noro spalvomis pabraukti laikraščio teksto eilutes, pamažu ir gimė Irenos paveikslai.
Parodos dalyviai neskubėjo skirstytis, klausinėjo šio bei to parodos autorės, linkėjo jai kūrybinio polėkio ir naujų minčių.