Sakoma, kad gyvenime atsitiktinumų nebūna, saugiškiai tuo įsitikino prieš porą metų, kai į Saugų muzikos festivalį „Muzikos malūnai 2017“ atvyko Rachmaninovo choras iš Vokietijos miesto Kylio. Jeigu ne viena choristė – Karin Plagemann, greičiausiai šio koncerto Saugose iš viso nebūtų buvę. O tuomet nebūtų ir ypatingo susitikimo su ypatingais žmonėmis, leidusiais akies krašteliu žvilgterėti į praeitį, atversti vieną iš Saugų istorijos puslapių ir netiesiogiai prisiliesti prie vienos šeimos ir vienos asmenybės gyvenimo.
Saugiškiai žino
2018 metais F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Saugų filialo globėja Violeta Astrauskienė inicijavo siūlymą Saugų filialo bibliotekos skaityklą pavadinti Martyno Benjamino Laužemio vardu. Siūlymui viešosios bibliotekos administracija nepritarė, argumentuodama, kad pastarojo veikla nėra reikšminga, jis nepaliko žymesnių pėdsakų vietovės kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Iš dalies, gal ir taip, bet vertėtų pagalvoti apie tai, kad apie šią asmenybę saugiškiai daugiau ar mažiau yra girdėję, žino jo kapą. Teko bendrauti su kraštiečiu kultūrininku ir publicistu Vytautu Toleikiu, šio krašto istorijos žinovu. Knietėjo sužinoti jo nuomonę apie M. B. Laužemio vardo įprasminimą. Vytautas patikino, kad tam pritaria, prisiminė ir pasakojimus apie kunigą, girdėtus iš senųjų vietos gyventojų. Beje, ir Vytauto knygoje „Pasakojimai prabudus“, galima paskaityti apie M. B. Laužemį.
Trumpai apie M. B. Laužemį
M. B. Laužemis – publicistas, evangelikų liuteronų misionierius, vertėjas, kunigas, gimęs 1866 m. gruodžio 6 d. Klaipėdos priemiestyje Smeltėje, miręs ir palaidotas 1924 m. sausio 9 d. Saugose. M. Laužemis buvo išsilavinęs, gerai valdė plunksną, mokėjo šešias kalbas. Į Indijos tautų vieną kalbą (uran) jis išvertė ir redagavo jau anksčiau išleistos Biblijos dalis. Būdamas Indijoje domėjosi Mažosios Lietuvos gyvenimu, parsisiųsdavo knygų. Bendradarbiavo „Lietuviškoje ceitungoje“, „Naujoje lietuviškoje ceitungoje“, „Pagalboje“, „Konservatyvų draugystės laiške“ ir jo priede „Keleivio draugas“. Rašė straipsnius apie Indijos gamtą, čiabuvių papročius ir buitį.
1914 m. jis grįžo į gimtąjį kraštą atostogų, tačiau prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui išvykti į Indiją nebegalėjo, apsistojo Juodkrantėje. 1915 m. gavo Klaipėdos apskrities Kairių kunigo vietą, 1921 m. jį perkėlė į Saugas.
Vardinė nominacija
Norėdami pagerbti ir įprasminti M. B. Laužemio asmenybę, siekdami priminti apie jo veiklą, skatinti bendruomenę, moksleivius puoselėti krašto tautinį, kultūrinį paveldą, ugdyti kūrybinius, meninius, mokslinius gebėjimus, stiprinti bendruomenės visuomeninę, kraštotyrinę ir kultūrinę veiklą saugiškiai nutarė įsteigti vardinę M. B. Laužemio nominaciją.
Nominacija ir statulėlė kasmet bus skiriama fiziniam ar juridiniam asmeniui už aktyvią meninę, kultūrinę, mokslinę, kraštotyrinę, visuomeninę veiklą garsinant Saugų kraštą. Nominacijos nuostatai buvo apsvarstyti ir patvirtinti išplėstiniame seniūnaičių susirinkime šiemet sausį, su nuostatais galima susipažinti Saugų seniūnijoje arba seniūnijos facebook paskyroje.
M. B. Laužemio nominaciją steigia Saugų seniūnija, nominacijos keramikinę angelo statulėlę – autorinį darbą kurs V. Astrauskienė.
M. B. Laužemio nominacija ir statulėlė bus teikiama Saugų seniūnijos bendruomenių šventėje „Po malūno sparnais“, esant galimybei, ją įteiks giminaičiai ar jų atstovai.
„Prieš porą metų pavyko susipažinti su M. B. Laužemio vaikaite – Reinhild Koob, kunige, misioniere, gyvenančia Vokietijoje. Reinhild buvo atvykusi į Saugas, aplankė senelio kapą. Bendraujame laiškais, renkame ir kaupiame žinias apie šio žmogaus veiklą Mažojoje Lietuvoje ir Saugų istorijoje apskritai“, – sakė V. Astrauskienė.