Saugiškiai norėtų pakamantinėti pretendentus į seniūnus

SAUGOS ATASKAITA 2Savivaldybės valdžia prakalbas apie atliktus ir pradėtus darbus atvežė ir į Saugų seniūniją. Rajono vadovus atlydėjo „Šilutės vandenų“, „Šilutės būsto“ vadovai bei Policijos komisariato atstovai.

Į susitikimą suėjusių saugiškių būrelis nebuvo didesnis nei pas juos atvykusių svečių iš rajono centro.

Pasigyrė ir įgėlė

Apie Saugų seniūnijos veiklą, vykusius renginius ir šventes papasakojo l.e. seniūno pareigas Kęstutis Sadauskas.

Rajono meras V.Laurinaitis, kaip ir kitose seniūnijose, pasigyrė apie 434,0 tūkst Eur (5 mln. litų) sumažintomis skolomis paslaugų teikėjams, kalbėjo apie baigtą rekonstruoti H.Šojaus dvarą, naują tiltelį per Šyšos upę bei planus pagerinti Šilutės miesto infrastruktūrą centrinėje gatvėje, senamiestyje bei miesto stadiono prieigose, Rusnėje, Švėkšnoje ir Žemaičių Naumiestyje. Bemaž 10 milijonų Eur tikslinėms teritorijoms – Šilutei ir minėtoms gyvenvietėms paskirta pagal tokiems reikalams parengtas Vidaus reikalų ministerijos bei Klaipėdos apskrities regioninės plėtros programas.

Beja, Saugų seniūnijai iš minėtų infrastruktūros gerinimo perspektyvų neklius nieko. Saugų gyvenvietė nepakliūna į per porą milijonų litų infrastruktūrai gerinti gavusių gyvenviečių būrelį, nes neatitinka būtinos sąlygos – gyvenvietėje turi būti nemažiau kaip 1000 gyventojų.

Pasak V.Laurinaičio, saugiškiai gali pasidžiaugti, kad praėjusiais metais iš vietos veiklos grupės – asociacijos „Lamatos žemė“ projekto įrengė centrinės gatvės apšvietimą.

„Lamatos žemės“ pirmininkas V.Laurinaitis čia pagyrė praėjusių metų pradžioje mero pavaduotojo pareigas ėjusį Virgilijų Pozingį, kuris, skirtingai nei tuometinis meras Šarūnas Laužikas, padėjo Saugų bendruomenei įgyvendinti projektą. Pasak V.Laurinaičio, Š.Laužikas nepritarė saugiškių sumanytam projektui.

Dėkojo pašalpų skirstymo komisijai

Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis dėkojo Saugų socialinių pašalpų skirstymo komisijai, kuri prisidėjo prie to, jog rajone per 2014 metus socialinių pašalpų išmokėta 434,0 tūkst Eur (1,5 mln. Lt.) mažiau nei planuota.

S.Šeputis gyrė ir savivaldybės įstaigų vadovus, nes jie laikėsi susitarimo ir visas įstaigose sutaupytas lėšas skyrė tik skoloms apmokėti. S.Šepučio nuomone, toks Savivaldybės administracijos ir įstaigų vadovų susitarimas dėl finansinės drausmės efektyviausiai padės panaikinti įstaigų ir įmonių skolas. Tokiu būdu Savivaldybė jau dabar panaikino apie 1,458 mln. Eur (5 mln. Lt) skolų.

Saugų seniūnijai 2015 metais vidaus kelių priežiūrai bus paskirta 112,5 tūkst. Eur (388 tūks. Lt), tai yra trečdaliu daugiau nei pernai. S.Šeputis ragino lėšas naudoti taupiai, o kaip ir kur panaudoti vietinės reikšmės kelių priežiūrai skirtas lėšas, pasak jo, planuos seniūnija, tardamasi su bendruomene. Tik jau nuo šių metų lėšų paskirstymo susirinkime privalės dalyvauti ir Savivaldybės administracijos atstovas, kuris bus kaip garantas, jog pasitarimo dalyvių sprendimas sutaptų su seniūno pateiktais dokumentais.

Specialieji teritorijų planai – lėšų švaistymas?

Saugose neseniai apsigyvenęs Virgenis Targvilas suabejojo, ar Savivaldybės administracija prasmingai rengia gyvenviečių teritorijos specialiuosius planus. Jo nuomone, planai rengiami nekokybiškai, nederinti su žemių sklypų savininkais, todėl galima sakyti, kad šioje srityje Savivaldybės administracija be reikalo švaisto pinigus.

S.Šeputis bandė prieštarauti, kad specialieji planai, nors ir nėra tokie tikslūs ir galutiniai kaip detalieji teritorijų planai, gali būti naudingi žemės savininkams, kai reikia apsispręsti dėl žemės paskirties, pagal juos galima prognozuoti gyvenvietės plėtros ribas ir t.t.

Tačiau V.Targvilas pateikė nenuginčijamų faktų, kuriuos patvirtino ir kiti į susirinkimą atėję saugiškiai, kad Saugų gyvenvietės teritorijos specialiuosiuose planuose yra radę visiškų nesąmonių: būsimieji keliai įpaišyti per vaikų darželio kiemą ir net per kapinaites. Todėl žmonės daro prielaidas, kad tokius planus projektavo „specialistai“, kurie net nebuvo atvykę į vietą – naudojosi palydovinio vaizdo nuotraukomis.

Priekaištus pripažinę Savivaldybės administracijos direktorius S.Šeputis ir jo pavaduotojas Raimundas Ambrozaitis sakė, kad specialusis teritorijų planavimas – tik įžanga detaliajam planavimui, kurį organizuoja Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius. Jie pažadėjo, kad vykdant detaliuosius teritorijų planavimus tokių nesusipratimų nebus.

Nori asfaltuoto kelio ir vaizdo kamerų

Petrelių kaimo gyventojos valdžios prašė kuo greičiau asfaltuoti kelią link jų gyvenvietės. Jos guodėsi, jog žvyruotame kelyje išmušamos tokios duobės, kad autobusų vairuotojai atsisako važiuoti. Iš Petrelių vaikus į mokyklą dažnai tenka vežti lengvaisiais automobiliais, jie tiesiog gadinami. Petreliškių manymu, kelias per šį kaimą yra reikšmingas, nes gerokai sutrumpina kelionę turistams į Kintus ar Ventę.

S.Šeputis įsipareigojo Petrelių kelio problemą raštu pranešti direkcijai, prižiūrinčiai regioninius kelius. Kadangi šį kelią prižiūri ne savivaldybė, todėl tik tiek ir įmanoma padėti.

V.Laurinaitis sakė, kad „Lamatos žemės“ lėšomis visose rajono mokyklose bus sumontuotos vaizdo kameros, o pirmiausiai jos bus sumontuotos Švėkšnos specialiojoje mokykloje. Taip rajono valdžia siekia užkirsti kelią teisėtvarkos pažeidimams.

Saugų vaikų globos namų direktorius Eugenijus Judeikis pareiškė, kad jo vadovaujamai įstaigai lygiai tai pat skubiai reikia vaizdo kamerų. Jo teigimu, ir jo įstaigos vaikams Švėkšnos įvykiai yra aktualūs. Ši įstaiga jau turi keturias vaizdo kameras ir vaizdo įrašymo įrenginį, bet reikia dar 4 vaizdo kamerų, nes minėtuose įrašymo įrenginiuose yra galimybė dar pajungti tiek kamerų, kad būtų galima geriau stebėti aplinką. Kameroms be įrangos, E.Judeikio nuomone, užtektų ir 400 Eur investicijos.

Nori debatų su kandidatais į seniūnus

Saugiškiai jau žino, kad į konkursą Saugų seniūno pareigoms eiti registravosi 11 pretendentų. Saugiškiai pageidautų, kad Savivaldybės administracija prieš konkursą organizuotų pretendentų debatus.

Pasak S.Šepučio, pagal dabar galiojančią konkurso tvarką tokie debatai negalėtų įvykti, nes pretendentai turi teisę būti neviešinami. O jeigu ir įvyktų savanoriški debatai, Saugų seniūnijos žmonių simpatijos ar nuomonė negalėtų būti viršesnė už konkurso rezultatus.