Saugiškių dviračių žygis – su dulkių, duobių ir šypsenų prieskoniu

Dviračių žygis – smagus pasivažinėjimas dviračiu iš anksto numatyta trasa drauge su gera kompanija.

Į žygį išriedėjo 33 dviratininkai.

Važiavimas dviračiu ne tik puikus laiko praleidimas, bet ir aktyvaus gyvenimo būdas su maloniais pojūčiais, žinių papildymu ir panašiais privalumais.

Dviračių žygių fanus pakvietę į pirmąją kelionę saugiškiai tikrai neapsiriko. Šiemet žygeiviai susitiko trečiąjį kartą ir jų buvo net 33! Vyrai ir moterys, vaikai, įvairaus fizinio pasirengimo, mėgstantys dviračius ir keliones. Mažiausias žygeivis Jokūbas šiemet švęs tik trečiąjį gimtadienį.

Jis dar dviračio pedalų savarankiškai minti negeba, tad juo visą maršruto kelią rūpinosi mama su tėčiu. Vyriausias žygeivis Juozas, keliaujantis nuo pat pirmojo dviračių žygio, visada nestokoja gero ūpo. Ir galiausiai žygio siela – saugiškis Zigmantas Jaunius, be kurio entuziazmo viso to nebūtų. Zigmantas ne tik parenka maršrutą, lankytinus objektus, bet ir žygeiviams pasakoja istorijas, dalinasi etnokultūrine informacija.

Nemokamo žygio metu, sušokę ant dviračių, smagiame būryje pajudėję iš Saugų gyvenvietės centro, žygeiviai nuriedėjo 40 kilometrų vaizdingomis seniūnijos vietovėmis. Jie aplankė Petrelių ir Alkos kaimus su senosiomis kapinaitėmis ir buvusiu žolės miltų agregatu, sustojo prie vandens kėlimo stotelės ir paslaptingo Bundalų miško. Pasiekę ilgiausią Lietuvoje kabantį Lankupių tiltą, pasigrožėjo Veiviržu, savo vandenis plukdančiu į Miniją. Vilkyčių parke džiaugėsi šiaudinėmis skulptūromis, vaikščiojo energetiniame akmenų labirinte, maudėsi parko tvenkinyje. Pro vėjo jėgainių parką ir senąjį, išnykusį, Išlūžės kaimą grįžo į Saugas.

Pasak žygeivės Lijanos, šiemet trasa buvo tikrai nelengva, duobėti žvyrkeliai tapo iššūkiu ne tik dviratininkams, bet ir dviračiams. Atlaikėme, atmynėme netgi su šypsena. Nepamirštamas ir bendras pietų stalas su pomidoriukais, kepsneliais, gera nuotaika ir draugyste. Visų žygeivių vardu norisi padėkoti lydėjusiam „gerajam angelui“ – seniūnijos vairuotojui Alfredui Požėrai, kuris kantriai iš lėto važiavo įkandin, pagelbėjo pavargusiems, pagirdė ištroškusius ir maloniu žodžiu pastiprino kantriai pedalus minančius.

„Įprastai šis žygis vykdavo Valstybės dieną, šiemet nuspręsta surengti vėliau, kadangi tą dieną vyko bendruomenių šventė „Po malūno sparnais“. Trasą sudarė pagrindinis organizatorius Z. Jaunius – 40 kilometrų seniūnijos gyvenviečių keliais. Grynas oras, vasariška šiluma, puikiai nusiteikę žygeiviai – viskas ko reikia smagiam ir prasmingam vasaros šeštadienio praleidimui“, – užtikrino seniūnas Arvydas Stonis.