Saugokitės erkių – ketvirtadalis jų užsikrėtusios

removetick 96319 7Maždaug kas ketvirta mūsų rajono miškuose gyvenanti erkė nešioja pavojingos Laimo ligos sukėlėjus – tokią išvadą „Šilutės naujienoms“ pateikė Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (KVSC) Šilutės skyriaus specialistės, gavusios erkių tyrimų rezultatus.

Erkinio encefalito viruso paplitimas tarp erkių Lietuvoje jau daug metų netiriamas, nes tokie tyrimai labai brangūs.
Per 7 šių metų mėnesius rajone užregistruoti 7 Laimo liga ir 3 erkiniu encefalitu susirgę žmonės.

Užkrėstos ketvirtadalis erkių

KVSC Šilutės skyriaus specialistės Rima Mačijauskienė ir Audronė Jurjonienė birželio pabaigoje rinkti erkių važiavo į Kulynų ir Usėnų miškus. Kulynų miške surinkta 40, o Usėnų – 12 erkių. Visos jos išsiųstos tirti į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją.

Praėjusios savaitės pabaigoje gautas atsakymas kelia nerimą: Kulynų miške rastos 3, o Usėnuose – 1 Laimo ligos sukėlėjais užkrėsta erkė.

Per 7 šių metų mėnesius rajone jau užregistruoti 7 Laimo liga ir 3 erkiniu encefalitu susirgę žmonės. Per tą patį praėjusių metų laikotarpį šie skaičiai buvo mažesni – atitinkamai 5 ir 2.

Pasak R.Mačijauskienės, daugiau besikreipiančių ligonių medikai sulaukia rugsėjo – spalio mėnesiais, kuomet miškuose grybavę ir uogavę žmonės pastebi pirmuosius sveikatos sutrikimus.

Beje, skiepų nuo Laimo ligos nėra.

Šio centro specialistės erkes skaičiuoja nuo kovo iki spalio mėnesio. Tokią apskaitą pagal patvirtintas metodikas R.Mačijauskienė ir A.Jurjonienė vykdė ir praėjusį ketvirtadienį. Paėjusios 1 kilometrą, specialistės žolėje aptiko 14 šių pavojingų vabzdžių. Anot jų, tai vidutiniškas kiekis, nes, pavyzdžiui, gegužę ir birželį 1 kilometre buvo aptinkama kone po tris dešimtis erkių.whatdotickslooklike

Erkių daugėja

Kad poilsis gamtoje būtų ne tik smagus, bet ir saugus, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Serologinių tyrimų skyriaus vedėja Jūratė Buitkuvienė primena apie joje tykantį pavojų – erkes ir jų sukeliamas ligas.

Pasaulyje yra apie 850 erkių rūšių, o 8 rūšys yra įvairių ligų sukėlėjų pernešėjai. Lietuvoje paplitusi Europinė miško erkė – Ixodes ricinus. Šios rūšies erkės randamos visuose Lietuvos rajonuose, todėl čia yra itin didelė rizika užsikrėsti erkių platinamomis ligomis. Erkių per paskutinįjį dešimtmetį pagausėjo 9,3%.

Erkės gali užkrėsti erkiniu encefalitu, borelioze, plačiau žinoma kaip Laimo liga, anaplazmoze (anksčiau vadinta erlichioze), babezioze, erkine dėmėtąja šiltine, Marselio karštlige, tuliaremija bei kitomis.

Lietuvoje dažniausiai registruojami erkinio encefalito (EE)  ir Laimo ligos (LL) atvejai.

Dažniausios ligos – erkinis encefalitas ir Laimo liga

Erkinis encefalitas yra viena iš dažniausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų, kuriai būdingi liekamieji reiškiniai: galvos skausmas, miego, dėmesio sutrikimai, emocinis dirglumas, kalbos ir psichikos sutrikimai, sulėtėjusi koordinacija, paralyžius ir kt. Kai kuriais atvejais gali išsivystyti lėtinė šio susirgimo forma, viena iš pasekmių – Parkinsono liga.

Laimo liga (LL), dar kitaip dar vadinama Laimo borelioze, tai bakterinė infekcija, kurią perneša erkės. Liga pažeidžia įvairius organus bei sistemas. Būdingiausias simptomas – odos bėrimas, kuris atsiranda erkės įkandimo vietoje praėjus 1-4 savaitėms.

Bėrimas yra didesnis nei 3 cm diametro, o ligai progresuojant plinta ir toliau. Galimi galvos, raumenų, sąnarių skausmai, karščiavimas, bendras silpnumas ir kt. Negydant po 4-8 savaičių paraudimas savaime išnyksta, tačiau ligą būtina gydyti pirmoje ligos stadijoje, nes Laimo ligos sukėlėjai – borelijos – išplinta organizme.

Erkinio encefalito viruso būna ir piene

J.Buitkuvienė primena, kad EE viruso šaltiniai gali būti galvijai ir kai kurie graužikai. Todėl susirgti encefalitu įmanoma ne tik įsisiurbus erkei (arba įkandus uodui), bet ir išgėrus nepasterizuoto sergančios karvės ar ožkos pieno.

Virusas gana ilgai išsilaiko piene ir pieno produktuose: buitiniame šaldytuve viruso titras per dvi savaites nepakinta, o užkrėstoje grietinėje ir svieste virusas randamas net ir po dviejų mėnesių.

Nepamirškite atsargumo priemonių

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto  specialistai pataria imtis visų atsargumo priemonių saugantis nuo erkių ir nuo jų platinamų ligų.

* Skiepai – efektyviausia priemonė išvengti erkinio encefalito, ypač asmenims, gyvenantiems didelės rizikos vietovėse. Skiepytis nuo erkinio encefalito niekada nevėlu, tačiau rekomenduojama pasiskiepyti iki šiltojo metų laikotarpio, kol erkės yra neaktyvios.

* Negalima naudoti termiškai neapdoroto pieno ar jo produktų. Virinant pieną erkinio encefalito virusas žūsta per 2 minutes, veikiant 70 laipsnių temperatūrai – per 5 minutes.

* Vykstant į gamtą būtina tinkamai apsirengti: dėvėti uždarus drabužius ilgomis rankovėmis, taip pat ilgas kelnes, sukištas į batus ar kojines. Išvykai į gamtą rekomenduotina pasirinkti šviesesnius drabužius, nes ant jų lengviau pastebėsite ropojančią erkę.

* Po buvimo gamtoje reikia būtinai atidžiai apžiūrėti visą kūną, ypač paausius, pakinklius, kirkšnis, pažastis, sprandą. Ieškant erkių gerai išsišukuoti plaukus, nusiprausti po dušu, persirengti kitais rūbais, o vilkėtus rūbus pakabinti negyvenamoje patalpoje ar saulėtoje vietoje. Verta žinoti, kad sausame ore erkės išgyvena labai trumpai.

* Iškylaudami gamtoje, venkite pamiškių ir aukštos žolės. Aktyvi erkė aukos dažniausiai tyko ant žolės stiebelio, apie 10-20 cm aukščiau nuo žemės paviršiaus. Jos renkasi drėgnas vietoves ir prieblandą, todėl dažniau aptinkamos tankiame lapuočių miško jaunuolyne, proskynose, krūmuose, aukštoje žolėje, ten kur jos lengvai randa laukinių gyvūnų, nuolatinių jų maitintojų (ežių, pelių) ir paukščių.

* Rekomenduotina naudoti erkes atbaidančias priemones (repelentus). Svarbu nepamiršti, kad visų repelentų poveikis yra trumpalaikis, todėl reikėtų įdėmiai perskaityti instrukciją ir naudoti joje nurodytais terminais.

Ką daryti įsisiurbus erkei?

Jeigu erkė visgi įsisiurbė, kuo greičiau ją ištraukite. Nepastebėjus jos, išlieka pavojus, kad erkė per žaizdą „įšvirkš“ jums virusą.

Pasistenkite nespausti erkės kūnelio ir jokiais būdais netepkite jos riebalais. Pincetu ar pirštų galais pamėginkite sučiupti erkę kaip galima arčiau galvos, pašalinkite ją truktelėdami atgal. Erkės straubliukas susideda iš mažų kabliukų girliandos, todėl, traukiant erkę, nesukiokite jos į kairę ar dešinę.

Apiplaukite žaizdelę vandeniu su muilu ar dezinfekuokite. Jeigu nepavyko visiškai pašalinti erkės ir liko galvutė, nedraskykite, nes galvutę, kaip svetimkūnį, organizmas po kurio laiko pašalins pats.

Jeigu erkės įkandimo vietoje atsiranda paraudimas, blogai jaučiatės (simptomai panašūs į gripo), nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.