Ketvirtasis Saugų Muzikos malūno festivalis įžengė į finišo tiesiąją. Prasidėjęs pavasarį ir dovanojęs įspūdingas šventines akimirkas Motinos, Tėvo dienų proga, atsisveikino iki kitų metų. Festivalio uždarymas su Degėsio dangava čėsne primins smagią draugų puotą, kurioje vokalisto Ričardo Banio ritmai išjudino net ir santūriausius vakaro svečius.
Atminimo gėlė J. Bobrovskiui
Festivalio Muzikos malūnas organizatoriai, norėdami nors šiek tiek atgaivinti literatūrinę-istorinę praeitį, į baigiamąjį festivalio renginį pakvietė Katkų literatūros klubą – rašytoją, eseistą ir vertėją Lauryną bei maestro Donatą Katkus. Jie atvyko kartu su džiazo pianistu, kompozitoriumi Egidijumi Buožiu, grojusiu muzikinius intarpus tarp pokalbių ir skaitymų.
„Jei egzistuoja „šeimyninis muzikavimas“, tai kodėl negali būti „šeimyninis skaitymas“? – mintijo Katkų šeimos nariai, kurių kiekvienas savaip susiję su knyga ir literatūra. Skaitymas – ne vien asmeniškas užsiėmimas: jis netektų daug žavesio, jei nebūtų galima savo nuomone apie kūrinį pasidalinti, pasiginčyti, išgirsti kitų rekomendacijas. Be abejo, dažniausiai tai vyksta šeimoje ar draugų rate, ir būtent tokį bendruomeninį skaitymą Katkų literatūros draugija puoselėja ir populiarina. Knyga yra vienas iš nevienkartinio naudojimo daiktų. Pakartotinai atsiversti knygą – tai lyg antrą kartą įbristi upę, kuri vienu metu ir ta pati, ir kita. Pasak maestro Donato, proza skaitoma tyliai mintyse, o poeziją būtina, privalu (!)skaityti garsiai. Žmogaus išsilavinimą, skonį, galų gale – gyvenimą paveikia kadaise perskaitytos knygos, o ateitį formuoja dabar skaitomos.
Šiemet sukako 102 metai, kai Tilžėje (dabar Sovetskas) gimė vokiečių rašytojas ir poetas Johanesas Bobrovskis. Poetui ir rašytojui, „Lietuviškų fortepijonų“ autoriui nusilenkta ir atminimo gėlė padėta neatsitiktinai. Apmaudu, kad jis, dovanojęs savo talentą Mažajai Lietuvai, dėl kultūrinio užmaršumo nepelnytai primirštas. Katkų literatūros klubas priminė J. Bobrovskio gyvenimo faktus, kurie glaudžiai susiję su Mažąja Lietuva. Kūrybinis J. Bobrovskio palikimas nėra gausus, o ir rašė jis moderniai: veiksmo mažai, vis monologai, grįžimai į kitą laiką ir vėl stabtelėjimai šiame laike – tai skaitytoją verčia būti pasiruošusiam netikėtumams. Pasak Lauryno, bet kurio autoriaus veikalų pomirtinį gyvenimą prognozuoti sunku – literatūros istorija mėgsta netikėtus posūkius ir paradoksus. Tačiau viena aišku: J. Bobrovskis ir šiandien yra vienas ryškiausių šifrų, jungiančių literatūros ir kultūros žmones ne tik iš Vokietijos ir Lietuvos, bet ir iš visos Vidurio ir Rytų Europos. Kai pagalvoji – nieko daugiau rašytojas ir nenorėjo…
Degėsio dangava čėsnė
Festivalio Muzikos malūnas pabaiga trečiąjį kartą vainikuota puota – Degėsio dangava čėsne. Apie 170 saugiškių ir svečių ant mėlynomis staltiesėmis dengtų stalų sudėję atsineštas vaišes, susėdo kartu, po atviru dangumi pavakaroti. Šiuo renginiu šventiškai užbaigtas nuo pavasario vykęs festivalio renginių ciklas. Vakaro dalyviai tris valandas mėgavosi gaivia rugpjūčio vakaro šiluma, klausėsi R. Banio atliekamų dainų, šoko. Gerą juoko dozę visiems dovanojo vakaro viešnia Indrė Skablauskaitė, užmarštin nueinančia šišioniškių tarme išrėžusi patarimus apie meilę, kaip prisivilioti moterį ar vyrą visam gyvenimui.
Nepamiršta padėkoti
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, festivalio globėja Dalia Rudienė Katkų literatūros klubo nariams ir pianistui E. Buožiui įteikė keramikinius varpelius su festivalio atributika, dovanojo gėlių. Ji pasidžiaugė, kad kasmet festivalio renginiai pritraukia klausytojus, o pats festivalis įgauna naujų atspalvių.
Kunigas Mindaugas Žilinskis, festivalio meno vadovas, dėkojo klausytojams, Kintų Vydūno kultūros centro renginių organizatorei Saugų seniūnijoje Lijanai Gatelienei, seniūnijos kolektyvui už pagalbą ir visiems finansiniams festivalio rėmėjams, linkėdamas, kad festivalio malūno sparnai nesustodami suktųsi.
Švėkšniškių sambūrio kolektyvas, dalydavęs Degėsio dangavoje čėsnėje, atvežė ir festivalio organizatoriams padovanojo pačių sukurtą sapnų gaudyklę.