Bibliotekininkė Regina Juškienė, pristatydama moksleiviams svečią D. Jaunių, akcentavo jo geranoriškumą pasidalinti sukauptomis istorijos žiniomis apie savąjį kraštą ir suteikti galimybę jaunimui, nors akies krašteliu žvilgtelėti į sukauptą senovinių knygų kolekciją. Donatas iš savo kolekcijos paruošė spaudinių parodą „Žmonių palikti pėdsakai“, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-ečiui paminėti, kurią galima pamatyti Saugų bibliotekoje.
Donatas taip pat buvo Saugų mokyklos mokiniu, turėjo puikius, savo dalykus ir pedagogiką išmanančius mokytojus, kurie gal tiesiogiai, o gal ir ne, bet įkvėpė norą domėti knygomis, istorija, vieta, kurioje gyveni. Taip nuo 7 klasės susidomėjimas senovinėmis knygomis peraugo į didelę kolekcionavimo aistrą. Aistrą, kurią lydi ne tik į lentyną įdėta sena knyga, pasidžiaugiant, kad kolekcija didėja, bet reiškiasi ir knygų analizavimu, įvykių, faktų, chronologijos sekos dėliojimu, atsakymų į klausimus ieškant ne tik senosiose knygose, bet ir studijuojant senovinius žemėlapius.
Moksleiviams ta pirmoji jo kolekcijos knyga buvo parodyta. Puikiai išlaikyta 100 metų senumo knyga stebino ne tik spausdinimo kokybe, puikiomis spalvomis, bet ir informatyviais piešiniais. Ne vienas moksleivis ją pavartęs, aikčiojo iš nuostabos.
Donatas dalinosi savo įžvalgomis apie Mažosios Lietuvos kraštą, įvykius, pastebėjimus, kurių kaip pats sako, kai kada negalintis nei patvirtinti, nei paneigti. Istorija – painus dalykas ir ne visada istorikai būna teisūs, faktus iškraipydami dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ar dėl politinių peripetijų. Svečias pasakojo moksleiviams apie Gintaro kelią, Saugų gyvenvietės vardo kilmę, istorinį Tilžės aktą ir jo reikšmę, Didžiosios ir Mažosios Lietuvos susijungimo reikšmę.
Atsisveikindamas D. Jaunius patarė, kad jeigu kuris moksleivis sugalvos kažką kolekcionuoti, pirma, ką svarbu padaryti, viską fiksuoti ir užrašyti. Užrašyti ne interneto erdvėje, moderniomis šiuolaikinėmis priemonėmis, bet tiesiog paprastame popieriuje.
Kiekvienam pamokos dalyviui svečias buvo paruošęs po mažą siurprizą – atspausdintą Tilžės akto kopiją.
Kaip ir kiekviena netradicinė pamoka, ši netruko prabėgti, vieniems palikusi neišdildomus įspūdžius ir sukėlusi aibę klausimų, kitiems – norą kuo greičiau bėgti į pertrauką…