Saugų bažnyčioje rastas karstas ir liturginiai drabužiai

radiniai saugu baznyciaĮspūdingų radinių buvo nustebinti Saugų katalikų bažnytėlę remontuojantys darbininkai – nuardę lubas, bažnyčios pastogėje jie aptiko karstą ir senus bažnytinius drabužius.

Radinys suintrigavo ir remonto iniciatorių, parapijos kleboną Vytautą Tamašauską, ir seniūnijos darbuotojus, ir Saugų senbuvius – apie neprieinamoje vietoje kažkada paslėptus daiktus iki šiol niekas nė neįtarė.

Rado karstą ir skirtingų spalvų arnotus

Saugų šv. Kazimiero katalikų bažnytėlė remontuojama nuo šios savaitės pradžios. Remonto iniciatorius – vos metus parapijoje klebonaujantis Vytautas Tamašauskas, jau spėjęs pelnyti vietinių pagarbą dėl vis naujų iniciatyvų.

Maldos namuose dirba

vietos meistrai Kazimieras Strauka ir Antanas Kontrimas, jiems nuolat talkina keli seniūnijos darbininkai.

Radinį vyrai aptiko trečiadienio vakare, kai nudaužė gerokai patrešusių lubų tinką, nuplėšė lentas ir užkopė į pastogę. Čia gulėjo karstas ir trys viršutiniai liturginiai drabužiai – gelsvos, raudonos ir žalios spalvų.

Vyrai patikrino karstą – jis buvo tuščias.

Anot darbininkų, net senbuviai neįtarė, kad bažnyčios palėpėje gali būti tokių senovinių daiktų.radiniai saugu baznycioje vidus

Pasak klebono V.Tamašausko, karstas – apeiginis. Toks būdavo statomas bažnyčioje Mišių už mirusiuosius metu arba Vėlinių dienomis. Ši tradicija jau baigia išnykti, bet kai kuriose parapijose ji dar gyvuoja. Nuo drėgmės ir amžiaus karstas jau šiek tiek patręšęs. Klebonas spėja, kad jam gali būti apie 40-50 metų.

Trys rastieji arnotai ne senesni kaip praėjusio šimtmečio.

Šiuos radinius pirmiausia norima parodyti muziejininkams. Jiems ir bus palikta spręsti apie jų istorinę vertę bei kas juos saugos – muziejus ar vietos parapija. Klebonas didelės istorinės radinių vertės neįžvelgia, anot jo, įvairių bažnytinių daiktų visada nemažai būdavo sukraunama bažnyčių palėpėse.

Remontuojama geros valios žmonių lėšomis

Saugų šv. Kazimiero bažnyčios remontuojama pačių parapijiečių ir kitų geros valios žmonių suaukotomis lėšomis. Pasak klebono, apie 4000 litų parapija buvo sutaupiusi per žiemą, dar maždaug dvigubai tiek parapijiečiai surinko tikslinių aukų.

„Einu ir važiuoju per žmones ir įmones nuo ryto iki vakaro ir ubagauju“, – taip jam būdinga vaizdinga kalba dvasininkas apibūdino savo rūpesčius dėl bažnyčios remonto. Jis džiaugiasi, kad pavyko surinkti dar apie 10 tūkstančių litų.

Yra ne tik pinigus aukojančių rėmėjų. Štai viena Klaipėdos langų gamybos įmonė nemokamai pagamins bažnyčiai visus 8 langus.

Maldos namai, anot klebono V.Tamašausko, jau buvo tokios būklės, kad buvo baisu ir prie langų prisiliesti, ir net į vidų įeiti. „Verkiant reikia uždėti naują stogą, jį apšiltinti, kai kuriose vietose pastatą iš išorės reikės aptinkuoti, reikės bažnyčią ir nudažyti“, – vardijo būtiniausius darbus klebonas.

Būtų ką veikti ir bažnyčios viduje, tačiau ar tam liks lėšų, bus matyti tik tada, kai bus baigti išorės darbai.

Tikisi baigti iki rugsėjo

Klebonas V.Tamašauskas svarsto, kad būtų gera atnaujintuose maldos namuose paminėti rugsėjo 1-ąją. O realią darbų pabaigos datą, anot jo, nustatys Dievas ir turimos lėšos.

Pasak seniūnės A.Oželytės, vietiniai neabejoja, kad prie kelio Klaipėda – Šilutė esantis pastatas, kuriame 1947 metais buvo įkurta Saugų katalikų bažnyčia, statytas daugiau nei prieš 100 metų. Tuomet tai buvo evangelikų liuteronų bažnyčios šventoriaus koplyčia. Tikslios datos, kada ji statyta, nežinoma, nes ir jokių dokumentų kol kas nerasta.
radiniai saugu baznycioje drabuzis 1
Bažnyčia žema, tinkuoto mūro, stačiakampio plano, vidus neįvairus. Joje įrengti 3 paprasti altoriai.
Istoriniai šaltiniai teigia, kad iki II pasaulinio karo pabaigos Saugose organizuotos Romos katalikų bendruomenės ir jos bažnyčios nebuvo.

Vertingi radiniai Degučiuose

Labai vertingi radiniai buvo rasti restauruojant Degučių bažnyčią 2010-2011 metais. Tvarkant eksterjerą tarp pastato sienų aptiktas aukso siūlais siuvinėtas bažnytinis drabužis. Polichrominių tyrimų metu vienoje iš sienų surastas konsekravimo kryžius, o palėpėje – į ritinėlį susuktas sakralinio, kaip manoma, XVIII a. paveikslo fragmentas.

Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė sakė, kad rastas drabužis buvo parodytas Vilniaus Prano Gudyno restauracinio centro specialistams. Šie už restauravimą užsiprašė mažiausiai 8000 litų. Tiek pinigų Šilutės savivaldybė negalėtų skirti. Todėl radinys, šiek tiek sutvarkytas, saugomas Šilutės muziejuje. Šią vasarą tikimasi sulaukti Žemaičių vyskupystės muziejaus Varniuose atstovų, kurie žada relikviją pasiimti. Tenykščiai muziejininkai viliasi gauti lėšų jos restauracijai. Jei jie už ją sumokėtų, jiems liktų ir relikvija.

Kiti radiniai perduoti Žemaičių Naumiesčio muziejui.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.