Saugų bendruomenei rūpi lietuvininkų šnektos išsaugojimas

LIETUVININKUBendruomenė „Saugų artuma“ rugsėjį pradėjo rengti „Lietuvininkų tarmės mažąjį parankinį žodynėlį“, kuris neabejotinai taps bibliografine retenybe. Žodynėlis bus išleistas įgyvendinus projektą „Lietuvininkų šnekta: tarmės integravimas į šiandieninę visuomenę“.

Projektą finansuoja asociacija „Lamatos žemė“ pagal vietos plėtros strategiją „Gyvenimo ir darbo kokybės gerinimas Šilutės rajono savivaldybės kaimo vietovėse. – „Lamatos žemė“ iš „LEADER“ programos lėšų saugiškiams paskyrė 24 648 litus paramos. Visa projekto įgyvendinimo suma yra 30 810 litų.

Žodynėlio sudarymui ir leidybai trūkstamas lėšas bendruomenė „Saugų artuma“ užsidirba savanoriškais darbais.
Projektą parengti ir įgyvendinti bendruomenei padeda UAB „Efektyvūs projektai“, kuriai vadovauja Marijona Janavičienė.
Negalima delsti

Saugų seniūnijoje gyvena apie 4200 gyventojų, iš jų tik pora dešimčių šeimų dar kalbasi lietuvininkų šnekta. Kitose Šilutės rajono vietovėse – Kintuose, Rusnėje, Vilkyčiuose – lietuvininkų tarme kalbančių ir tokią šnektą suprantančių žmonių, ko gero, yra dar mažiau. Senųjų mūsų krašto žmonių, jų palikuonių dėl amžiaus ir emigracijos į užsienį kritiškai mažėja, todėl šiai šnektai gresia išnykimas.

Pasak „Saugų artumos“ pirmininko Vytauto Laurinavičiaus, daugeliui seniūnijos žmonių, nors jų kilmės šaknys yra įvairiose Lietuvos vietose, lietuvininkų šnekta tapo artima ir brangi – daugelį metų girdėta iš kaimynų, nuo seno čia gyvenusių žmonių.
„Saugų artuma“ nariai atsiliepė į Tarmių metų idėją ir ėmėsi sparčiai nykstančią, unikalią lietuvininkų tarmę saugoti, aktualizuoti parengiant ir išleidžiant tarmės mažąjį parankinį žodynėlį. Saugiškiai neabejoja, kad žodynėlis taps unikaliu leidiniu, nes atskiro lietuvininkų tarmei skirto leidinio iki šiol nebuvo.

Bendruomenei pasisekė, kad Saugose gyvena nenuilstanti tarmių tyrinėtoja Adelė Judeikienė, kuri mielai prisidėjo prie leidžiamo žodynėlio.

Apie būsimą leidinį

Naujame leidinyje bus surašyti lietuvininkų gyvenseną, papročius, tautosaką ir buitį apibūdinantys, įvairiuose leidiniuose vartojami šios tarmės žodžiai, paskelbti jų atitikmenys bendrine kalba.

Žodynėlis rengiamas laikantis diferencinio žodyno principų: atrinkti tokie lietuvininkų žodžiai, kurie savo forma ir semantika nebūdingi bendrinei lietuvių kalbai.

Antraštiniai žodžiai bus pateikiami abėcėlės seka, šalia jų bus surašyti bendrinės kalbos atitikmenys ir aiškinamieji sakiniai, leidžiantys tiksliau suprasti žodžio prasmę.

Nežinomų žodžių reikšmių bus ieškoma lietuvių kalbos žodyne, aiškinamasi su mokančiais tarmę žmonėmis.

Žodynėlio nauda

Pastaraisiais metais Saugų ir Vilkyčių gyvenviečių šventėse žmonės girdi lietuvininkų tarme kalbančias švenčių vedėjas Vaidą Galinskienę bei Indrę Skablauskaitę. Žodynėlio leidėjų manymu, taip pat gražiai tarmiškai galėtų bendrauti seniūnijos kaimo turizmo sodybų šeimininkai ar turizmo versle dirbantys žmonės. Į Pamarį – buvusios Mažosios Lietuvos teritoriją – atvyksta nemažai buvusių šio krašto gyventojų, jų palikuonių, kuriems lietuvininkų tarmė dar yra brangi, artima. „Ją išgirsti autentiškai jie gali tik mūsų krašte“, – mano V.Laurinavičius.

Bendruomenės „Saugų artuma“ nariai nusprendė, kad projektas „Lietuvininkų šnekta: tarmės integravimas į šiandieninę visuomenę“ bus viešojo pobūdžio (ne pelno), kadangi bendruomenė neturės nei tiesioginės naudos, nei pajamų iš šio projekto.

Projektu siekiama išsaugoti Mažosios Lietuvos krašto kultūros dalį – lietuvininkų tarmę, integruojant ją į šiandienos gyvenimą. Tokie tikslai negalėjo būti įgyvendinti, jeigu projektas nebūtų gavęs finansinės paramos iš asociacijos „Lamatos žemė“.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.