Vasario 13-oji Saugų vaikų darželyje buvo meilės gimtajai Lietuvai ir pačiam vaikų darželiui diena. Ši ugdymo įstaiga tądien minėjo ir savo 50-metį.
Saugų vaikų darželis neabejotinai yra viena ilgiausiai dirbančių rajono ikimokyklinukų ugdymo įstaigų. Susirinkę svečiai linkėjo saugiškiams pedagogams nepristigti vaikų ir idėjų, o tautiniais drabužiais pasipuošę darželinukai, jų auklėtojos ir dar neseniai „čia gyvenę“, o dabar J.Mikšo pagrindinę mokyklą lankantys mokiniai surengė „gražiai Lietuvai ir gražiajam vaikų darželiui“ skirtą koncertą.
Ketvirtadalis vaikų – iš globos namų
1964-ieji buvo tie metai, kuomet spalio 17-ąją privačiame, šalia Saugų bažnyčios stovėjusiame senutėliame name įsikūrė pirmoji darželinukų grupė. Joje tuomet buvo 15 mažųjų saugiškių, tad vienos grupės visai užteko.
Vėliau Saugų tarybinio ūkio vadovybė nutarė darželinukams statyti naują pastatą, nes jau prireikė daugiau vietos mažiesiems. Toks tipinis 4 grupių darželio pastatas duris atvėrė ir tris grupes priėmė 1986-aisiais, tad kitąmet bus 20 metų, kai mažieji saugiškiai gyvena naujajame pastate.
Apie 1991-uosius būta laiko, kai šio darželio ateitis jau kabėjo ant plauko, mat vaikų vis mažėjo. Bet pastaraisiais metais padėtis pradėjo keistis, jau susidaro ir laukiančiųjų eilutė. Pernai nuo to laukimo eilėje saugiškius išgelbėjo kaimynai vilkytiškiai, mat ikimokyklinukų grupės buvo atidarytos šioje mokykloje.
Saugų darželio direktorė Virginija Užpurvienė svarsto, kad nuo rudens, kuomet numatoma įgyvendinti privalomą priešmokyklinį ugdymą, nežinia kaip čia tilps visi norintys lankyti darželį. Šiuo metu įstaigą lanko 40 vaikų, ketvirtadalis jų – Saugų vaikų globos namų gyventojai, kas rytą čia palydimi ne tėvelių, bet rūpestingų pedagogių.
Šiandien Saugose ikimokyklinio ugdymo įstaiga yra labai reikalinga, nes daugelis mažylius auginančių mamų dirba.
Vis laukia renovacijų
Pirmoji darželio vedėja buvo dabar jau 83-ejų Adelė Burzdienė, ją pakeitė 2007-aisiais į pensiją išėjusi Vanda Satkevičienė. Ir jos, ir kiti įstaigos darbuotojai nuolat kviečiami dalyvauti šventėse ir renginiuose.
V.Užpurvienė sakė jau ateidama vadovauti šiam kolektyvui rado jį susiformavusį, ir džiaugėsi, kad čia dirbančios moterys myli vaikus ir turi begalę idėjų.
Pačios šios įstaigos pedagogės parengė ugdymo programą „Vaikystės namai, namučiai“, darželis dalyvauja vaisių vartojimo skatinimo ir „Pienas Europos vaikams“ programose, vykdo skaitymo skatinimo programą „Piešiu vaikystės knygą“, rengia susitikimus su vaikų rašytojais ir įdomiais žmonėmis, išvykas į muziejus, paskaitas tėvams ir darbuotojams, dalyvauja konkursuose „Šauniausias būsimasis pirmokas“, folkloro ansamblių, teatrų šventėse.
Direktorė pasidžiaugė, kad atnaujinant edukacinę aplinką, remontuojant grupes ir organizuojant renginius aktyviai talkina vaikų tėvai.
„Tik va, vis laukiam, laukiam tų renovacijų“, – prisipažino V.Užpurvienė, žvelgdama tiesiai Savivaldybės administracijos direktoriaus Sigito Šepučio pusėn.
Linkėjo nepristigti „gležnų pumpurėlių“
Direktorė vardijo daugybę tradicinių įstaigos švenčių, keliones ir išvykas po rajoną, į kurias irgi leidžiasi saugiškių vaikai, gyrė bendradarbiavimo partnerius – Skuodo rajono Mosėdžio ir Ylakių bei Klaipėdos rajono Priekulės vaikų darželius. Su partneriais taip pat vykdomi bendri projektai, pedagoginės išvykos, gerosios darbo patirties sklaida.
Bene tolimiausias partneris – Latvijos Liepojos miesto krikščioniškasis vaikų darželis, kurio atstovės irgi atvyko į jubiliejaus šventę su dovanomis. Viešnios pasidžiaugė, kad ir jų įstaigoje dirba lietuviškų šaknų turinti pedagogė, o saugiškėms linkėjo didelių planų, kad užtektų jėgų juos įgyvendinti, ir pildytųsi idėjos.
Padėkos raštus už sąžiningą darbą darželio bendruomenei, vedėjai V.Užpurvienei ir ilgiausiai – po tris ir daugiau dešimtmečius – darželyje dirbančioms pedagogėms Irenai Rimkuvienei ir Zosei Poškienei įteikė S.Šeputis bei Švietimo skyriaus atstovė Vida Nemanienė. Specialistėms padėkota už iniciatyvumą ir prasmingą veiklą.
S.Šeputis sakė, kad „gležnus pumpurėlius“ – ikimokyklinukus ugdančių pedagogių darbas yra lyg ir nematomas, bet labai reikalingas, ir linkėjo, kad nepristigtų „tų gležnų pumpurėlių“.
Kasmet visą pulką jau ūgtelėjusių ugdytinių pedagogės išleidžia mokyklon, o šie, kur buvę, kur nebuvę, vis užsuka į savąjį darželį. Mokyklos ir Vaikų globos namų atstovai irgi dėkojo kolegėms už triūsą ugdant tėvų globos netekusius vaikus bei ruošiant juos mokyklai.
„50 metų – tai visai mažai…“, – smagiai sudainavo kolegės iš kitų rajono darželių. Kad vaikams gera šioje įstaigoje, patvirtino jų mamos, Saugų seniūnijos ir bibliotekos darbuotojos.
V.Užpurvienė įteikė padėkos raštus ir geriausiems savo darbuotojams: Virginijai Stančaitienei, Nijolei Šarkienei, Vidai Adomaitienei, Vidai Vytuvienei, Daivai Šilienei, Ligitai Drachnerienei, Juozui Poškui, Daivai Gedminienei ir Irinai Pogienei.
Rašyti atsakymą