Pyktis ant savęs, noras sumažinti „balkoną“ (naują šio žodžio reikšmę paaiškinsime vėliau) ir būti sveikesniu, tvirčiau jaustis susidūrus su piktavaliais – tokios ir panašios mintys prieš kelerius metus pradėjo suktis saugiškio, VĮ Šilutės miškų urėdijos Saugų medienos ruošos, prekybos ir techninio padalinio vadovo, rajono Tarybos nario Sauliaus VYTUVIO galvoje.
Sakoma, kas ieško, tas visada randa – rado ir Saulius. Sau jis atrado rytų kovos meną kung fu ir jau treti metai 2 kartus per savaitę važinėja į Klaipėdoje vykstančias treniruotes.
Tai – begalinis mokslas, tai pirmiausia – menas, o tik paskui kova, tai sportas paprastiems žmonėms – taip kung fu apibūdina pats Saulius bei jo treneris, Baltijos šalių kung fu asociacijos prezidentas Linas GUDONAVIČIUS.
Bacila užsikrėtė vos kartą nuvažiavęs
Kad yra toks kovos menas kung fu, S.Vytuvis žinojo jau daug metų, dar tada, kai šio meno Lietuvoje nebuvo. Iš naujo jį prisiminti privertė, anot paties Sauliaus, vis didėjantis nerimas dėl didėjančio „balkono“ (suprask – pilvo).
S.Vytuvis augo Švėkšnoje, o jo kūno kultūros mokytojas buvo sporto fanatikas Medardas Urmulevičius. Saulius sako, jog pedagogas sugebėjo visiems aktyvesniems mokiniams įskiepyti meilę sportui, disciplinos jausmą. Tie jausmai išliko visam gyvenimui ir visą gyvenimą skatino sportuoti.
Bet sulaukęs, anot jo paties, brandesnio amžiaus, Saulius suprato, jog teks ieškoti ne tokio aktyvaus sporto, kokį kultivavo anksčiau. Tai irgi tapo postūmiu dairytis naujos galimybės judėti.
Pasidomėjus išsamiau, jam patiko, kad kung fu kovos mene nėra, anot jo, demonstracinių stovėsenų, įspūdingų šuolių. Trumpiau sakant, nėra privalomo pasirodymo, tokio, kai vien poza žmogų gąsdina.
„Tai kovos menas paprastiems žmonėms, savitas sportas, kur nesvarbu sveikatos būklė, kūno kompleksija. Kiek tą dieną pajėgi, tiek pratimų gali ir padaryti“, – sako Saulius.
Ir pasakoja, kad kung fu bene prieš 300 metų sukūrė Kinijos Šaolino vienuolė moteris, kuri įrodė, jog moteris gali įveikti už save fiziškai stipresnį vyrą.
Išsiaiškinęs, kad kung fu klubas jau veikia Klaipėdoje, Danės g. įkurtame „Centro“ klube, Saulius kartą ten nuvažiavo ir… ta bacila užsikrėtė galutinai.
Mokosi savigynos pagrindų
Kung fu mokiniai skirstomi į 12 lygių. S.Vytuvis dabar jau pasiekė ketvirtą. Nuo trečio lygio treniruočių metu reikalinga speciali apranga – juodos kelnės ir balti marškinėliai su lygio emblema.
Du kartus per savaitę nuvažiuoti į uostamiestį S.Vytuviui visai nesunku. Važiuoja jis autobusu – taip pigiau ir paprasčiau. Neįžvelgia sunkumų ir dar 2 kartus per mėnesį nuvykti į Kauną, kur rengiamos papildomos treniruotės norintiems labiau patobulėti.
Dar būna vasaros stovyklos Palangoje, Vilniuje arba Kaune, kurias veda aukščiausio Europoje – aštunto – lygio meistras Norbert Maday.
Kartu važiuoti norinčių pasekėjų savo aplinkoje Saulius dar nerado, šypteli, kad šioje srityje kol kas esantis vienišas. „Vieni nedrįsta, kiti jau kompleksuoja dėl savo amžiaus ar svorio, treti tiesiog tingi“, – nelinksmai konstatuoja.
Pusantros valandos be pertraukos trunkančių treniruočių metu mokomasi elementariausios savigynos pagrindų. Čia pat Saulius įspėja, kad pati geriausia savigyna esanti… rėkti arba bėgti, o kung fu pagrindai reikalingi tik kraštutiniu atveju.
Rekomenduojama valgyti šviežią maistą
Kung fu lavina ir dar vieną ne mažiau svarbų bruožą – pasitikėjimą savimi, kurį išsiugdęs jautiesi tvirčiau. Tą tvirtumą, anot Sauliaus, išduoda visa žmogaus povyza – kalba, stovėsena, elgesys. Tai jau būna akivaizdu ir potencialiam užpuolikui.
Nuo tada, kai pradėjo lankyti treniruotes, Saulius jaučiasi sveikesnis, sutvirtėjo jo raumenys, nors kūno svoris per tą laiką ir nesumažėjo. Lankantiems kung fu treniruotes leidžiama neriboti maisto kiekio, žmogus pats turi nuspręsti, kiek jam valgyti. Rekomenduojama valgyti kuo šviežesnį maistą, nes toks maistas teikia daugiau energijos.
Saulius savikritiškai kalba, kad šis mokslas kur kas lengviau einasi jauniems, jo pasiekimai jau nebe tokie spartūs, kaip norėtųsi. Bet juk ne pasiekimai ir buvo Sauliaus tikslas, o siekis kuo ilgiau išlikti judriam ir atitolinti senatvę. „Viliuosi, kad kung fu padės“, – atvirauja Saulius.
Kung fu – intelektualus užsiėmimas
„Jei žmogus nori vystytis harmoningai, jis privalo tobulinti ne tik savo vidinį, bet ir išorinį pasaulį, vystyti savo kūną. Juk žinome, kad tik sveikame kūne gali būti sveika siela“, – sako Baltijos šalių kung fu asociacijos prezidentas L.Gudonavičius. Ir jis antrina Sauliui, kad kung fu – kovos menas, bet pirmiausia – menas, ir tik antroje vietoje – kova, nes kai atsirado menai, pasaulyje jokių kovų dar nebuvo. Šis kovos menas, anot L.Gudonavičiaus, kaip tik ir padeda tobulėti ir kūnui, ir sielai.
„Siekiame keisti požiūrį į kovos menus. Kung fu kaip tik toks, labai intelektualus užsiėmimas, kurį kultivuojantis žmogus tobulėja. Gal todėl treniruotes lanko daug profesorių, akademikų, teisininkų, verslininkų“, – sako prezidentas.
Jis ragina tėvus paskatinti savo atžalas atrasti šiuos kovų menus, nes kung fu ugdo ir stiprina žmogų. O šiandienos jaunimui, kone visą laisvalaikį praleidžiančiam prie kompiuterių ir televizorių, tai ypač aktualu. Prezidentas sako, kad fiziškai aktyviems, sportuojantiems vaikams geriau pradeda sektis ir mokslas.
Moterų mažiau nei trečdalis
Klubą Klaipėdoje šiuo metu lanko iki 20-ties žmonių, vasarą – atostogų metu jų būna mažiau, žiemą vėl padaugėja. Tik apie 20-30 proc. iš jų – moterys. L.Gudonavičius pastebi, jog Lietuvoje vis dar gajus stereotipas, esą kovos menai – tik stipriosios lyties atstovų privilegija.
Tiesa, traumų ir mėlynių treniruočių metu išvengia ne visi, bet juk nėra nė vienos sporto šakos, kur sportininkai jų išvengtų.
2008-aisiais šios sporto šakos mūsų šalyje pradininkai, tarptautinės asociacijos „Wing Tsun“ nariai, šventė 10-ties metų veiklos jubiliejų. Per tuos 15 metų Lietuvoje kung fu klubai jau įsikūrė Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Kėdainiuose, kai kur – ir po kelis.
Kung fu klubas iki ekonominės krizės pradžios veikė ir Šilutėje. Ar jis atsiras vėl, anot L.Gudonavičiaus, priklausys nuo poreikio – jei bus poreikis, steigėjai ras ir galimybių jį vėl atidaryti.
O kol kas šilutiškiai laukiami uostamiestyje.
