Sausį Šilutės rajone sumedžioti 99 šernai, tačiau dėl afrikinio kiaulių maro ištirs tik 40

5100dscf0082Afrikinis kiaulių maras šalyje toliau kol kas neplinta, ir iš mūsų rajono tyrimui išsiųsti visi nušautų šernų mėginiai buvo neigiami. Tačiau ši liga vis dar išlieka pagrindine šių dienų aktualija, todėl Savivaldybėje sukviestas neeilinis ekstremalių situacijų valdymo posėdis šia tema.

Susirinkę visų sričių specialistai aptarė afrikinio kiaulių maro grėsmę, jo prevenciją ir veiksmus, kokių reikėtų imtis, jei ši nelaimė vis dėlto neaplenktų mūsų krašto.

Imtasi visų prevencijos priemonių

Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vedėjas Edmundas Ciparis įsitikinęs, kad jei gyventojai nevykdys numatytų prevencinių priemonių, jei nebus naikinami užkrato židiniai, tai mūsų kraštą ši liga gali pasiekti jau rudenį. Pasak VMVT specialistų, liga plinta maždaug 300 kilometrų per metus greičiu, tad per tą laiką, o gal ir greičiau ji gali pasiekti ir Pamarį. Jei taip nutiktų, teks sunaikinti ne tik šernų populiaciją, bet ir visų ūkininkų kiaulių fermas.

E.Ciparis dar kartą priminė, kad žmonėms ši liga nepavojinga, tačiau jos žala liaudies ūkiui būna milžiniška. Štai Ispanija kiaulių marą nugalėjo tik per 20 metų.

Mūsų rajone šiuo metu auginama beveik 20 tūkstančių kiaulių, jos auga maždaug 200 ūkininkų tvartuose. Ūkininkai konsultuojami, kokių priemonių reikia imtis, kad apsaugotų savo kiaulių ūkius nuo šios ligos. Į pasitarimą buvo sukviesti ir skerdyklų, gyvulių transportavimo įmonių vadovai, veterinarijos gydytojai ir prekybininkai. Visi informuoti apie privalomas apsaugos priemones.

Naujų užkrato atvejų nenustatyta

VMVT viršininko pavaduotojas Vytautas Jasaitis vakar „Šilutės naujienoms“ pateikė naujausius skaičius. Iš mūsų rajono per sausį ir vasarį išsiųsta apie 40 nušautų šernų mėginių, iš jų jau ištirta apie pusė, visų ištirtų atsakymai buvo neigiami.
„Galime teigti, kad mūsų rajone ligos kol kas nėra“, – sako V.Jasaitis.

VMVT specialistai nemano, kad nurodymas išnaikinti beveik visus Lietuvos šernus yra pernelyg griežtas, nes būtent šernai yra pagrindiniai ligos platintojai.

Jeigu vis dėlto nepavyktų išvengti šios ligos, tai šilutiškiai susidurtų su dar viena problema – neaišku, kur reikėtų deginti kiaulių ir šernų gaišenas. Rajono gamtosaugininkas Remigijus Rimkus sakė, kad mūsų rajone nėra tam pritaikytų katilinių.

Nuspręsta tartis su Klaipėdos įmone, teikiančia ypatingų atliekų deginimo paslaugas, kad iškilus būtinybei, šilutiškiai galėtų jomis pasinaudoti.

Nevykdydami nurodymų, medžiotojai netektų teisės medžioti

Aplinkos ministrui pasirašius įsakymą sumedžioti 90 proc. šernų populiacijos, ministerija parengė Medžioklės įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą, kuriame numatoma galimybė medžiotojams atimti teisę naudotis medžioklės plotais, jeigu jie nevykdo gyvūnų gausos reguliavimo reikalavimų.

Įstatymo projekte numatoma, kad medžioklės ploto naudotojai netektų teisės naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius dėl kelių priežasčių: jeigu nuolat ir šiurkščiai pažeidinėtų medžioklės taisykles, ilgiau kaip pusmetį nesumokėtų mokesčių už medžioklės plotus ar ilgiau nei 3 mėnesius delstų atlyginti gyvūnų padarytą žalą.

Tačiau svarbiausias pasikeitimas – tai, kad medžiotojai privalo vykdyti VMVT nurodymus, kuriais siekiama sustabdyti užkrečiamųjų ligų plitimą, ir regionų aplinkos apsaugos departamentų reikalavimus dėl gyvūnų gausos reguliavimo.
Tikimasi, kad įstatymo pakeitimai bus priimti Seimo pavasario sesijoje.

Medžiotojai nesipriešina, bet nušauna nedaug šernų

V.Jasaitis sako, kad mūsų rajono medžiotojai didelio noro šaudyti šernus nerodo, tačiau nurodymui visgi nesipriešina. Bet pastebėta, kad šernų populiacija mūsų rajone jau yra gerokai išretėjusi.

Štai VMVT žiniomis, per sausį mūsų rajono medžiokliai sumedžiojo 99 šernus. Geriausiai sekėsi usėniškiams ir vainutiškiams, jie atitinkamai paklojo 16 ir 15 šernų. Po 2 potencialius kiaulių maro nešėjus nušovė Jonaičių, Kintų ir Saugų klubų nariai, tik vieną – gardamiškiai. Blogiausiai vykdyti aplinkos ministro įsakymą sekasi Švėkšnos ir Tulkiaragės medžiotojų klubams, šių klubų nariai dar nesumedžiojo nė vieno šerno. Beje, švėkšniškius tokia nesėkmė lydėjo net dvi medžiokles iš eilės.

„Medžiotojai tikina, kad nušauna visus šernus, kuriuos jiems pavyksta išvaryti, bet skaičiai vis tiek nėra dideli“, – sako V.Jasaitis.

Kaip tat išeina, kad nušovus 99 šernus, tyrimui buvo išsiųsta vos 40 mėginių? Pasak V.Jasaičio, taip nutiko todėl, kad pradžioje medžiotojai nesugebėdavo tinkamai paimti mėginių, todėl jie būdavo netinkami tyrimams.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.