Sausio 13-osios vakarą linkėta iš naujo įsimylėti Lietuvą

sausio 13 koseSausio 13-osios vakarą, kuris prieš 23 metus buvo aplaistytas Lietuvos laisvės gynėjų krauju, Šilutėje degė simboliniai laužai, kilo kvepiantis garas nuo liberalsąjūdiečių – Jono Purlio ir jo bičiulių – verdamos grikinės „gynėjų košės“, prie Kultūros ir pramogų centro aidėjo patriotinių dainų įrašai, didžiuliame ekrane slinko Šilutės sąjūdiečių veiklos akimirkos.
O Kultūros ir pramogų centro fojė sausakimšai užpildę šilutiškiai ir iš kitų seniūnijų atvažiavę gyventojai kaip niekada galingai ir vieningai sugiedojo „Tautinę giesmę“, klausėsi 1991 metų sausio įvykių prisiminimų, jaudinančios Šilutės meno mokyklos styginių orkestro muzikos, bandė pritarti politinių kalinių ir tremtinių choro „Pamario aidas“ dainoms.sausio 13 veliava

Ragaudama kultūros darbuotojų išvirtos arbatos, publika peržiūrėjo dokumentinį filmą „Kaip mes žaidėme revoliuciją“, kuris prikėlė prisiminimus apie neįtikėtiną gaivališką lietuvių tautos išsivadavimo judėjimą, gimusį kaip „nekaltą“ roko muzikantų žygį per Lietuvą ir išaugusį į Sąjūdį, į begalinį tautos susivienijimą, į Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimą, Sovietų sąjungos sugriovimą.

Toji bendrystės, pasididžiavimo savo tauta ir savo valstybės iškovojimais gaida skambėjo po filmo peržiūros surengtos diskusijos dalyvių žodžiuose. Vienas iš Šilutės Sąjūdžio lyderių Virgilijus Skirkevičius, Šilutės liberalsąjūdiečių lyderis Raimundas Ambrozaitis, Šilutės kultūros ir pramogų centro direktorė Jūratė Pancerova ragino nepamiršti tautos, be ginklo sugebėjusios nugalėti okupantus, dvasios, džiaugtis šios mūsų pergalės diena, nors ji ir aplaistyta beginklių žmonių krauju. Ragino puoselėti sausio 13 parodaLietuvą – vienintelę mūsų Tėvynę, nekeikti, nedergti jos iš užjūrių, o visiems kartu stengtis, kad joje būtų geriau gyventi.

Vis dėlto atsirado norinčiųjų šios šventinės dienos linkėjimus, kad vakaro dalyviai namo sugrįžtų iš naujo įsimylėję Lietuvą, praskiesti juoduliais. Sausio 13-osios minėjimas baigėsi „patriotiniais“ priminimais, kaip bjauru ir baisu toje

Lietuvoje, iki ko nusigyvenome, kad bijome „Tiesos“, kad reikia netylėti, kilti, kovoti…
Besiskirstančius minėjimo dalyvius pasitiko garuojanti gardi „gynėjų košė“, žmonės dalijosi prisiminimais, džiaugėsi
bendravimu.

Daugiau nuotraukų „Šilutės naujienų“ Facebook galerijoje.