Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) neseniai pasirašė susitarimą su maisto produktų gamintojais dėl savanoriško cukraus, druskos, riebalų kiekio mažinimo jų gaminamoje produkcijoje. Ministerija informuoja, jog taip siekiama užtikrinti geresnę ir sveikesnę maisto produktų sudėtį.
Besaikis cukraus vartojimas gali sukelti cukrinį diabetą, širdies ir kraujagyslių ligas, pažeisti kepenis. Atrodo, vis daugiau žmonių suprantą šio produkto žalą orgnizmui ir ryžtasi pokyčiams savanoriškai.
Pabandyti savaitę laiko nevalgyti produktų su cukrumi – saldumynų, bandelių, baltų miltų gaminių – prieš kurį laiką ryžosi ir Šilutėje gyvenanti Ema. 32 metų moteris skundėsi dažnais migrenos priepuoliais, nuovargiu, bloga nuotaika.
Ieškodama alternatyvos vaistams, ji ryžosi kuriam laikui iš savo valgiaraščio išbraukti taip mėgstamus saldumynus. Rezultatai buvo tokie puikūs, kad nustebino net ją pačią.
Visgi Ema pripažįsta, kad gyventi be cukraus reikia ir nemenkų valios pastangų.
Vargino galvos skausmai ir nuovargis
Nuo mažų dienų savo kasdienybės Ema neįsivaizdavo be saldumynų, kurių vartojimas jau buvo tapęs tam tikrais ritualais.
Tarkim, tik atsikėlusi ryte ji gerdavo kavą su saldainiu ar sūreliu. Darbe, prieš pietus jausdavo poreikį suvalgyti šokoladinį batonėlį. Praeiti pro kepyklėles ar konditerijos skyrius parduotuvėse jai būdavo sunku – net rankos drebėdavo pagalvojus apie štrudelius su obuoliais ar kitus pyragaičius.
Moteris niekada anksčiau nesusimąstydavo, kad yra priklausoma nuo cukraus, kol maždaug prieš metus ją pradėjo varginti besikartojantys galvos skausmai, nuovargis, nuokaitų kaita. Ji puikiai prisimena vieną rytą prieš metus, kai prabudusi negalėjo pakelti galvos nuo pagalvės. Tądien ji nėjo į darbą, nes labai skaudėjo galvą… Tąkart gydytojai rimtesnių priežasčių nerado ir patarė Emai vartoti specialius vaistus nuo migrenos.
Tada šilutiškė ir susimąstė apie tai, ką ji dedasi į burną, kiek daug ji suvalgo ne tik saldumynų, bet ir įvairių perdirbtų maisto produktų. Kaip tyčia internete dar pamatė iššūkį, kuris siūlė savaitę nevartoti cukraus. Šio išbandymo metu žmonės ryžosi savaitę nevalgyti šio kristalo ir dalinosi savo įspūdžiais bei nuotaikomis. Tada iššūkį sau metė ir šilutiškė.
Suprato, kad yra priklausoma nuo cukraus
Pradėjusi nevalgyti saldumynų, Ema pradėjo analizuoti produktų etiketes ir pamatė, kad cukraus gausu ne tik saldainiuose, pyragaičiuose ar tortuose, bet ir kituose gaminiuose. Pavyzdžiui, jos pamėgtame ekologiškame jogurte 100 gramų yra net 14 gramų cukraus, o tai yra beveik 5 šaukšteliai visame indelyje! Nemažai cukraus yra ir baltoje duonoje.
2014-aisiais pateiktais duomenimis, kasmet kiekvienas mūsų vidutiniškai suvalgome po 36 kilogramus cukraus, kitaip tariant – 33 šaukštelius (132 g) per dieną. O juk žmogui, kuris per dieną sunaudoja 2000 kalorijų, specialistai maksimaliai rekomenduoja suvartoti tik 50 g cukraus, o idealu būtų, jei šis kiekis siektų vos 25 gramus.
„Atsisakyti cukraus buvo tikrai nelengva“, – prisipažįsta Ema. Pirmosiomis dienomis moteris jausdavo didžiulį poreikį suvalgyti kažką saldaus, ją neapsakomai viliojo kepyklėlių kvapai ar kolegų valgomi saldėsiai darbe. Potraukį saldumynams ji malšindavo gerdama daug vandens, suvalgydama vaisių ar įsitraukdama į įdomią veiklą.
„Aš esu prikausaoma nuo saldumynų“, – vis perskrodavo mintis moterį, neturinčią kitų žalingų įpročių.
Geriau pasidarė maždaug po trijų dienų. Ema pradėjo jaustis žvaliau, mažiau skaudėjo galvą, paskaistėjo veido oda. Ji didžiavosi savimi, kad ištvėrė savaitę be cukraus, visgi vėliau neatsispyrė pagundai kasdien suvalgyti kažką saldaus.
Kaip ten bebūtų, eksperimentas davė naudos. Moteris atsisakė savo taip mėgstamų sūrelių, jogurto, kavą dabar geria ir be saldainio ar šaukštelio kondensuoto pieno. Ema taip pat stengiasi rinktis kuo natūralesnius, neperdirbtus produktus.
Šilutiškė neatmeta galimybės šį iššūkį pakartoti ir dar kartą, o gal netgi visai eliminuoti cukrų iš savo valgiaraščio. Nes tiki, kad mūsų savijauta priklauso ir nuo to, ką įsidedame į pilvą. Juk suvalgyti pyragėlį pilnai užtektų išskirtinėmis progomis, o ne kasdien.
Patarimai, gerokai palengvinantys iššūkį:
1. Pirmoje dienos pusėje būtinai suvalgykite ne mažiau nei 300 g šviežių vaisių. Jie aprūpina organizmą natūraliu cukrumi, ir taip visai dienai sumažina potraukį saldumynams.
2. Norėdami išvengti cukraus svyravimų kraujyje ir jų sukelto poreikio saldumynams, valgykite 5 kartus per dieną. Tarp valgių darykite ne ilgesnes kaip 2-3 valandų pertraukas, neleiskite alkio jausmui paimti viršų.
3. Sudėtinguosius angliavandenius reikėtų vartoti 2-3 kartus per dieną, tačiau tik iki 18 val. Jie aprūpina organizmą pakankamu kiekiu energijos bei sukuria ilgalaikį sotumo jausmą, todėl nesinori papildomai (ir ne itin sveikai!) užkandžiauti.
4. Į racioną būtina įtraukti ne mažiau nei 300 g šviežių daržovių per dieną. Jas, kaip ir baltymus, būtinai valgome vakarienei. Tiesa, reikėtų pavakarieniauti ne vėliau nei 2 valandas prieš einant miegoti.
5. Kasdien išgerkite pakankamai vandens: specialistai rekomenduoja 30 ml kiekvienam kūno kilogramui. Rekomenduojamą kiekį išgerkite ne vienu metu, o nedidelėmis porcijomis.
6. Savaitgalį save palepinkite norimu saldumynu.
Riebalai ir cukrus kenkia sveikatai
Tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai kasdien su maistu gauna daugiau, nei rekomenduoja PSO normos: druskos – 40 proc., riebalų – 39 proc., sočiųjų riebalų – 29 proc., cukrų – 22 proc. Toks gausus šių medžiagų vartojimas skatina širdies ir kraujagyslių ligas (hipertenziją, infarktą, insultą), vėžį, cukrinį diabetą, nutukimą, kitas ligas.
Asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ valdybos pirmininkas Mindaugas Snarskis sakė, jog maisto produktų gamintojams vartotojų poreikių bei mitybos įpročių diktuojama sunki užduotis – pateikti kuo palankesnius sveikatai produktus, tuo pat metu išlaikant jų skonio savybes ir stengiantis išvengti pabrangimo.
„Maisto produktų sudėties keitimas ir palankumas žmonių sveikatai pamažu tampa viena iš esminių maisto pramonės veiklos krypčių. <…> Tikime, kad Lietuvos maisto pramonės asociacijos nariai, prisidėdami prie šios svarbios iniciatyvos, taps pavyzdžiu ir kitiems šalies maisto gamintojams“, – sakė M.Snarskis.
Pasak sveikatos apsaugos ministro A.Verygos, kai kurios atsakingos įmonės savo iniciatyva gaminiuose jau sumažino minėtų medžiagų kiekį, nors susitarimo ir nepasirašė. Kai kurios įmonės į cukraus, druskos ar riebalų mažinimo iniciatyvas investuoja jau ne pirmus metus, kitos šiuos pokyčius tik pradės.