Vasarotojų dūzgės nuo ryto iki vakaro, kai karštas oras, Nemuno žemupyje neslopsta. Gaudesio laivuose ir po medžiais daug, paukščiai sklendžia toliau nuo savo lizdų, link Krokų lankos. Kur ramiau, link draustinio.
Galingas katerio variklis skersai išilgai farvaterio riaumoja, visu greičiu viražais skraidina prie lyno prikabintą pripūstą ratą, kuriame – rizikos mėgėjas. Šokinėja per bangas, ryja į veidą teškiamus bangų keterų purslus, o apverstas žemyn galva 
kapanojasi į paviršių iš vagos iš paskutiniųjų…
Nemuno ir Minijos farvateriai dabar – pilni laivų judėjimo, bet tik vienas, pažymėtas juoda vėliava su kaukolės piešiniu, sukiniais penktadienį skersavo laivakelį tiesiai prieš kitų nosis. Lyg nebūtų grėsmės susidurti ir išmesti už borto netgi keturkojį savo keleivį – juodą smalsų šunytį iš laivagalio.
Meškeriotojai, kurių savaitgalį čia apstu, mažose valtelėse bandė laimę priekrantėse. Bet ir jas plakė besismaginančiųjų sukeltos bangos. Žuvys nekibo. „O juk už meškeriotojo korteles, kurių galiojimo laikas – para, sumokėjome po 10 litų, tikėjomės ramybės“, – pyko du marijampoliečiai.
Į Rusnės salą savaitgalį atvykusieji nerado ramybės vandeny, bet jų laukė naujai įrengtos atokvėpio vietos pakrantėse. Jose pastatyti nauji informaciniai stendai, suolai, šiukšliadėžės. Tai Rusnės salos bendruomenės įvykdyto ES paramos projekto „Rusnės salos pakrančių pritaikymas rekreacinei žūklei ir poilsiui“ rezultatas. Tam išleista 149 tūkst. litų.
Automobiliais atvykę meškeriotojai jau užkišo prieigas prie vandens ir ratais arė pakrantes.
…Ne visi savaitgalį pramogų krašte ieškojo. Jauna ūkininkaitė per kaitrą pievoje grėbė šieną – traktorių su prikabintu padargu valdė lengvai ir grakščiai…