Savivaldybė prašo idėjų, verslininkai jų pažėrė

Verslininku susitikimasRajono verslininkų problemas išgirsti panorę naujieji rajono vadovai klausėsi jų net pusantros valandos. Užsienio turistai nevažiuos į tokį rajoną, kuriame nėra dviračių takų, neužsuka traukiniai, kur miestas naktimis neapšviestas ir jame naktimis nesaugu, kur neišvalyta vienintelė upė, trūksta gėlynų, o ir tie esantys suformuoti dažnai neskoningai, – problemas liejo verslininkai.

Gaila, bet apie šias problemas prabilusių verslininkų tebuvo vos keletas, ir tie patys – smulkieji. Didžiųjų rajono įmonių vadovų į susitikimą neatvyko nė vienas.

Savivaldybė eis kartu su verslu

Merė Daiva Žebelienė sakė, kad susitikimo su verslo atstovais tikslas – stiprinti partnerystę tarp valdžios ir aktyviausių bendruonenės narių. Savivaldybei jau laikas planuoti Europos paramos lėšų įsisavinimą iki 2020-ųjų metų, tad svarbu žinoti ir aktualiausias verslo problemas. Rajono vadovė prašė pateikti idėjas ir problemų sprendimų būdus, jei tokių turima.
„Manau, Savivaldybė turėtų eiti kartu su verslu ir bendromis kryptimis“, – jai pritarė ir administracijos direktorius Raimundas Ambrozaitis.

Anot jo, siekiama, kad į kraštą atvyktų kuo daugiau turistų, jie kuo daugiau čia valgytų ir pirktų, o vietos verslininkai vis daugiau mokesčių sumokėtų į biudžetą. Tuomet iš tų pinigų būtų galima vykdyti bendrus rajonui naudingus projektus.

ES lėšų gausime maždaug tiek pat

Planavimo ir plėtros skyriaus vedėjas Remigijus Budrikas apžvelgė artimiausią šalies ir rajono galimos paramos finansinę situaciją.

Anot jo, 2014-2020 m. Europos Sąjungos skiriamą finansinį pyragą galima suraikyti taip: apie 10 proc. – mokslui ir inovacijoms, 30 proc. – žemės ūkiui, 60 proc. – viešajam sektoriui bei viešajai infrastruktūrai.

Atskiroms ministerijoms irgi teks skirtingos sumos: Žemės ūkio – 13 mlrd. Lt, Susisiekimo ir Ūkio – maždaug po 5 mlrd. Lt, Švietimo ir mokslo ministerijai bei Aplinkos ministerijai – po 3 mlrd. Lt, Socialinės apsaugos ir darbo, Vidaus reikalų – po 2 mlrd. Lt, kitoms – mažiau.

Didžiausi mūšiai dėl 2014-2020 m. ES milijardų vyks kitąmet. Lietuvoje ministerijos jau teikia savo pageidavimus.
ES 2014-2020 m. biudžeto projekte Lietuvai numatomas mažesnis finansavimas, nei norėtųsi, bet mūsų valstybė tikisi išsiderėti ne mažiau paramos – apie 37 mlrd. litų.

Anot R.Budriko, tikėtina, kad 2014-2020 m. Šilutės r. savivaldybei turėtų atitekti maždaug tiek pat ES lėšų kaip ir 2007-2013 m. finansavimo periodu.

Šilutiškiams reikia traukinio, rusniškiams – estakados

Turizmo verslininkų vardu prabilęs rusniškis Raimondas Plikšnys prašė atkreipti dėmesį į turizmo infrastruktūrą. Anot jo, kartą Pamarį aplankę vokiečiai net prisiekia, kad daugiau čia nebevažiuos, mat dviračių takų randa tik atskirus gabaliukus… „Negi nebūtų galima tuos gabaliukus pagaliau sujungti į vieną sistemą?“ – klausė praėjusios kadencijos rajono Tarybos narys.

Kalbėjo R.Plikšnys ir apie nebe pirmą kartą keliamą susisiekimo geležinkeliu problemą, sakė, kad turizmo verslininkams pagalbos neretai reikia ir tvarkant žemės reikalus. Gamtosauginiai reikalai, upių valymas, – tai problemos, apie kurias kalbama visur, tik, regis, ne aukščiausiuose valdžios sluoksniuose.

Anot R.Plikšnio, Rusnės verslininkams gyvybiškai reikalinga ir estakada. Jis apgailestavo, kad susitikime nebuvo nė vieno Turizmo informacijos centro atstovo, kurie taip pat turėtų domėtis šį darbą dirbančių žmonių problemomis.

R.Ambrozaitis pritarė, kad pastačius estakadą, būtų sutvarkytas ir visas Rusnės kelias, šalia įrengtas ir dviračių takas. Taip išsispręstų iš karto dvi problemos.

Paaiškėjo, kad merė D.Žebelienė jau buvo susitikusi su AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovais ir aptarė daugybei šilutiškių ypač aktualią problemą – traukinuko iki Klaipėdos maršruto atnaujinimą. Bendrovės vadovai neatmetė galimybės atnaujinti tokį maršrutą, bet šilutiškiai pirma turėtų atlikti studiją, kokiu laiku maršrutas būtų rentabiliausias.

Verslui tenka tik trupiniai

Dviejų milijoninių projektų lėšų paskirstymu stebėjosi Šilutės turgavietės direktorius Alfonsas Vanagas. Anot jo, per asociacijos „Lamatos žemės“ ir VšĮ „Pasienio žuvų“ projektus į rajono seniūnijas atėjo keliolika milijonų, abu projektai skirti bendruomenėms, bet nė vienas jų neleidžia kurti naują verslą. Bendruomenėms leidžiama tik kurti būstines arba finansuoti jau vykdomą veiklą.

R.Budrikas informavo, kad taip siekiama prikelti bendruomenes, kad jos susitvarkytų infrastruktūrą. O tada tikimasi, jos pradės ir verslus kurti.

R.Plikšnio nuomone, kiekvieno projekto lėšų liūto dalis nueina moksliniams tyrimams, o padėti konkrečiam verslui tenka tik trupiniai.

Rajono Tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininko Arvydo Jako nuomone, Savivaldybė daugiau turėtų rūpintis viešuoju sektoriumi, o šis komitetas irgi planuoja susitikimą su verslo atstovais, su jais aptars ir tolesnius projektus.

Gatvėse trūksta šviesos ir policijos

„Kas darosi mieste naktimis?..“ – siūlė pamatyti UAB „Įtampa“ vadovas Algis Bekeris. Anot jo, parko pylimo apšvietimo stulpai išverčiami net su gelžbetoniniais pamatais, o apie lengvesnius statinius nėra ko ir kalbėti.

Aplinkiniai rajonai, pasak A.Bekerio, panašiose vietose seniai įrengė vaizdo stebėjimo kameras. Šilutėje apie tai nė nekalbama. Kai toks saugumas, turistų mes ir prašydami neprisikviesime.

Floristė Sonata Valaitienė įsitikinusi, jog laužoma ir daužoma tik todėl, kad jaunimas neturi kur išlieti savo energijos, kad trūksta jiems veiklos, sporto ir žaidimų aikštelių.

A.Vanagas mano, kad pagrindiniai laužytojai – į užsienį išvykusių tėvų vaikai, palikti močiutėms. Jie, kartais vos 5 – 6 metukų tesulaukę, jau siaučia net ir turgavietės prekyviečių stogais. Verslininkas jau pavargo juos vaikyti, nes nežino, kokios nelaimės gali susilaukti.

Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus siūlė pirma pasvarstyti, iš kur tas saugumas bus, jei pinigų vos ne vos užtenka tik miesto centrui apšviesti, o policijos miesto centre vos pusė ekipažo važinėjasi… Anot seniūno, visur viskas mažinama, o jam (suprask – seniūnijai), tenka iš menkų resursų išgyventi visus metus.

Miestui trūksta gėlynų, merei – gerų patarėjų

Moterų verslininkių atstovė Virginija Rudienė stebėjosi, kad Šilutei vis dar vadinama žaliu miestu, nors žaliojo, o ypač – žydinčio rūbo mieste oi kaip nedaug. Anot V.Rudienės, jei miestui nuo tų milijonų atitektų nors menkas lašelis, dar būtų sukurta strategija ir verslininkai paremtų, tuomet Šilutė išties sužydėtų.

Kad mieste trūksta gėlynų, o ir esami neišsiskiria originalumu, pastebėjo ir merė D.Žebelienė. Įdomių ir visai nebrangiai sukuriamų sprendimų jai teko matyti kituose miestuose. A.Jakas antrino, kad gėlynais turėtų rūpintis specialistai, o ne bedarbiai, atidirbantys už pašalpas.

Verslininkas Antanas Samoška siūlė pasinaudoti Smalininkų miestelio patirtimi. Šio miestelio bendruomenė pasistatė vos vieną vėjo jėgainę ir dabar nebeturi problemų dėl apšvietimo – elektros užtenka ir gatvėms, ir net kai kurioms įstaigoms apšviesti.

Turėjo A.Samoška ką patarti ir pačiai merei. Visų pirma, anot A.Samoškos, jai reikia profesionalių patarėjų, o ne tokių kaip dabar, mat „Balčytis ir Laužikas yra tik nuliai…“ O pačiai rajono vadovei jis siūlė pradėti vadovautis šalies Prezidentės praktika – kapoti galvytes…

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.