Savivaldybės gydytojas Marius Bartkus: „Vaikščioti reikia kasdien ir aktyviai“

gydytojas bartkus kabineteNuo liepos vidurio rajono gyventojų sveikatinimo klausimus koordinuoja naujas savivaldybės gydytojas Marius BARTKUS.

Grynakrauju šilutiškiu save vadinantis medikas yra baigęs Šilutės pirmąją gimnaziją, vėliau – visuomenės sveikatos mokslus tuometiniame Kauno medicinos universitete (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas). Dar studijuodamas dirbo universitete, baigęs mokslus – privačiose klinikose ir farmacijos kompanijose.

Naujasis savivaldybės gydytojas sako, kad kuruojant šią sritį išgalvoti temų ar naujų problemų jam nereikės – visuomenės sveikatos (o tiksliau – nesveikatos) sritis jam gerai žinoma, o žinių apie sveikatą niekada ir niekam nėra per daug.

Bus paskaitų ir susitikimų

Sveikos gyvensenos tema pačiam Mariui labai artima, o domėjimasis ja teikia malonumą. Todėl dar studijų metais jis (irgi savo malonumui) skaitydavo paskaitas šia tema ir vaikams, ir suaugusiesiems.

Ypač jam patinka bendrauti su vaikais, mat šie yra smalsūs. Vaikams, pasak M.Bartkaus, labai įdomu visa, kas vyksta jų organizme: kaip veikia skrandis, į jį patekus vienam ar kitam produktui, kaip po kūną keliauja deguonis ir visa kita. O jei dar mažiesiems parodomas koks eksperimentas, vaikai stebi, anot Mariaus, net išsižioję.

Kalbant jaunimui irgi galima suteikti daug žinių, nesunku išprovokuoti diskusijas, jaunas medikas prisipažįsta tai darantis dažnai.

Dažnai M.Bartkus pokalbių su jaunimu metu iškeldavo ir alkoholio vartojimo problemą. Gydytojo pastebėjimu, dabar Lietuvoje jau nė vienas suėjimas neapsieina be alkoholio. Švenčiantieji tarsi nepastebi, kad aplinkui laksto vaikai, o jiems smalsu, kodėl suaugusieji švenčia gydytojas bartkus irkluojabūtent taip. Šį klausimą bene dažniausiai ir kelia vaikai pokalbiuose su mediku.

M.Bartkus mano, kad žinių apie sveiką gyvenimo būdą reikia visiems. Darbdaviai turėtų sudaryti galimybes šioje srityje tobulėti savo darbuotojams, jei nori turėti išsprususius specialistus.

Juk medicina kiekvieną dieną sparčiai juda į priekį, tad ne tik kiekvienas medikas ar farmacininkas, bet ir kiekvienas žmogus kasdien privalo skirti laiko savišvietai, naujausių straipsnių internete ir specialiojoje spaudoje skaitymui.

„Kol dirbsiu šį darbą, Šilutėje rengsiu švietėjiškas paskaitas, susitikimus“, – tikina M.Bartkus.

Jis planuoja glaudų bendradarbiavimą su Visuomenės sveikatos biuro, pirminių sveikatos priežiūros centrų specialistais. Kad pastarųjų rajone – daug, yra gerai, nes žmonės turi galimybę rinktis. „Bet visi medikai, net ir farmacininkai turi būti neperskiriama komanda ir dirbti kartu“, – sako jis.

Pagrindinė ligų priežastis – nejudrumas

Nors M.Bartkus Šilutėje dirba neseniai, bet specifines šio krašto problemas žino gerai. Pagrindinės ligos – sąnarių, o jų priežastis, žinoma, klimato drėgmė. Tokių ligų, anot Mariaus, kur kas mažiau Kauno ar Vilniaus rajonuose.

„Visos kitos pamariečių ligos – kaip ir visame pasaulyje: kraujotakos sutrikimai, piktybiniai navikai, kvėpavimo sistemos susirgimai“, – vardija medikas.

Bet visų ligų priekyje jis norėtų pastatyti… nejudėjimą, kurį vadina net epidemija. Sako, dar prieš gerą 10-metį ir neįsivaizdavęs, kad toji per menko fizinio aktyvumo epidemija iš užsienio taip greit pasieks Lietuvą. Ji ne tik pasiekė, bet ir suspėjo smogti visa savo jėga: antsvoris ir jo sukeltos įvairios stuburo, raumenų sistemos ir visos kitos ligos kamuoja ne tik seneliukus, bet ir 40-mečius, ir dar jaunesnius. Neretai – net vaikus.

M.Bartkus prisimena savo vaikystę, kuomet vaikų klegesys kiemuose neleisdavo užmigti. Dabar kiemai ištuštėję, o pagrindiniu vaikų draugu tapo kompiuteris. „Turime labai susiimti, kol dar nepasiekėme tokio antsvorio lygio, koks fiksuojamas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Juo labiau kad mūsų – suaugusiųjų – gyvenimo būdą stebi ir mėgdžioja vaikai“, – mano gydytojas.

Vyrai patys save skriaudžia

Atskirai jis užsimena apie vyrų sveikatą, nes jų amžiaus trukmė vis dar yra 10-čia metų trumpesnė nei moterų. Vyrai, anot gydytojo, dažniausiai patys save skriaudžia: be saiko vartoja alkoholį, yra užsisklendę savyje, neįstengia išsikalbėti, ignoruoja ir poilsį.

„Visi norime gyventi ilgiau. Todėl turėtume prisiminti, kad savo kūną formuojame iki 22-25 metų, ir kokį bagažą sukaupiame iki to laiko, tokią vėliau ir turime sveikatą“, – įspėja savivaldybės gydytojas.
gydytojas bartkus paskaitos
Dar viena bėda, kad mes labai kreipiame dėmesį į kitų kalbas. Ne vienas gal ir norėtų sėsti ant dviratuko ir numinti į darbą, bet išsitaria, esą nepatogu – o ką kaimynai pasakys? Bet M.Bartkus mano, kad jei taip keliaujantį kaimyną pamatys kiti, jie irgi netrukus prisidės.

Savivaldybės gydytojo siūlymas kraštiečiams – kasdien bent po pusvalandį pasivaikščioti taip aktyviai, kad bent lašelis prakaito ištrykštų. O į darbą keliauti pėsčiomis arba dviračiu.

Populiarėja lazdos ir dviračiai

M.Bartkus randa ir kuo pasidžiaugti. Pirmiausia tuo, kad pradedama garsiai kalbėti apie nejudrumo ir antsvorio epidemiją. Pirmieji tai daro universitetų profesūra, mat kaip tik jie mato vis blogėjančią žmonių sveikatos būklę.

Dar pašnekovas džiaugiasi tuo, kad Šilutėje turime visai neblogą aktyvaus poilsio infrastruktūrą. Įrengtas gražus dviračių takas palei Šyšą, ir šilutiškiai jau kur kas labiau mėgsta dviračius, nei, pavyzdžiui, prieš dešimtmetį.

Neatpažįstamai išgražėjęs ir pats parkas, ir smagu, kad parko takeliai vakarais būna pilni pėsčiųjų ir dviratininkų, net šeimų su vaikais. Dviračiais važinėjančių šeimų vakarais galima pamatyti ir miesto gatvėse.

Populiarėja ir kitas, anot Mariaus, fantastiškas dalykas – šiaurietiškas vaikščiojimas. Specialiomis lazdomis pasiramsčiuojančių vyresnio amžiaus žmonių Šilutėje vis daugiau. Toks vaikščiojimas duoda didžiulę naudą sveikatai: apsaugo sąnarius, nesukelia per didelio krūvio stuburui, normalizuoja kraujospūdį, nes mažina svorį. Pašnekovas tiki, kad praeis gal tik metai – kiti, ir su šiaurietiškomis lazdomis vaikštančių šilutiškių jau bus pilnos gatvės.

Visi šie poslinkiai labai džiugina savivaldybės gydytoją. Visomis šiomis kryptimis jis ir ketina dirbti toliau. Yra įsitikinęs, kad sveikatinti  visuomenę reikia ne dalijant lankstinukus, o rengiant masinius renginių, kurie sudomintų žmones, kuriuose jie matytų dalyvaujančius ir kaimynus, ir savivaldybės atstovus. Tuomet netruksime visi tapti sveikesni.