Kaip sutaupyti šilumos energiją netobulose šildymo sistemose?
Rajono biudžeto išlaikomų įstaigų šildymo skola „Šilutės šilumos tinklų“ bendrovei, liepos mėnesio duomenimis, siekia 2,2 mln. litų. Mažiausiai trečdalis skolos velkasi, ko gero, jau dešimtmetį.
Savivaldybės administracijos direktorius Raimundas Ambrozaitis praėjusį trečiadienį aplankė kelias švietimo įstaigas, siekdamas susipažinti su jų šildymo sistemomis ir išklausyti įstaigų vadovų nuomonę, ką reiktų daryti, kad mažėtų energijos vartojimas ir skolos „Šilutės šilumos tinklams“.
„Žibutė“ – šilumos vartojimo lyderė
1500 kv. metrų ploto turintis Šilutės vaikų darželis – lopšelis „Žibutė“ Savivaldybės administracijos direktoriaus dėmesio nusipelnė dėl itin didelių šildymo išlaidų. Darželis per metus šilumai išleidžia apie 150 tūkst. Lt, o skola už suvartotą šilumą šių metų liepos mėnesį dar buvo 98 tūkst. Lt.
Direktoriaus duomenimis, yra įstaigų, kurios šilumos suvartoja trečdaliu ar perpus mažiau, nors turi dvigubai didesnius šildomus plotus.
„Žibutės“ direktorė Raimonda Jaruškevičienė sakė mananti, jog šildyti pastatą kainuoja tiek daug, nes jis statytas prieš 38 metus. Tuomet šilumos taupymas nebuvo aktualus. „Žibutės“ sienos neapšiltintos, durys nesandarios. Visa laimė, kad prieš kelerius metus pakeisti visi pastato langai. Be jų darželis būtų kiauras kaip rėtis.
Paklausta, kaip darželis taupo šilumos energiją, R.Jaruškevičienė sakė, jog šildymo sezono metu savaitgaliais šilumos tiekimo sklendės 
prisukamos.
„Žibutės“ šilumos punkte R.Ambrozaitis pastebėjo, kad šilumos vartojimo reguliavimas yra ribotas – yra tik viena sklendė, kuria galima reguliuoti šilumos tiekimą visam pastatui.
Darželio vedėja ir ūkvedė pasakojo, kad pasitaiko dienų, kai darželio patalpos įšyla skirtingai. Vakarinės pastato pusės patalpose šilumos trūksta, kitur – karšta. Kai kuriuos kambarius tenka vėdinti atveriant langus. Taip ir iškeliauja dalis šilumai skirtų pinigų. Reguliuoti šilumos padavimą atskiroms pastato dalims nėra galimybės, darželis neturi galimybės pertvarkyti centrinio šildymo sistemą.
R.Jaruškevičienės nuomone, „Žibutei“ būtina energetinė renovacija, centrinės šildymo sistemos pertvarkymas į ekonomiškesnę.
„Gintarėlis“ sutaupo daugiau
Lopšelio – darželio „Gintarėlis“ šilumos punkte reguliavimo sistema šiek tiek tobulesnė. Joje, be centrinės sklendės, yra dar kelios sklendės, skirtos užsukti šilumos tiekimą skirtingoms pastato dalims. Ant kiekvienos sklendės yra užrašai, kurioms centrinio šildymo atšakoms jos skirtos, kada turi būti užsukta ir vėl atsukta centrinė sklendė savaitgalio dienomis.
„Gintarėlis“ statytas prieš tris dešimtmečius, pastato sienos irgi nešiltintos. Palyginti su „Žibute“, „Gintarėlio“ patalpų plotas dvigubai didesnis – 3200 kv. m, o šilumos energijos suvartojama tik maždaug penktadaliu daugiau – per metus už šilumą sumoka 185 tūkst. Lt.
Tačiau šio darželio šilumos punkte R.Ambrozaitis aptiko galima sakyti antikvarinius šilumokaičius, kokių kitose savivaldybės įstaigose jau nebėra.
Pastatų priežiūros specialistas Vytautas Miniotas, kuris atsakingas už šilumos mazgo priežiūrą ir energijos suvartojimą, sakė, kad šilumokaičiai mažiausiai porą dešimtmečių nėra plauti – nėra įmonės, kuri apsiimtų tokį darbą atlikti. Todėl šilumokaičių viduje esantys vamzdeliai tikriausiai užkalkėję ir dirba neefektyviai.
Panašią situaciją R.Ambrozaitis rado ir lopšelio – darželio „Ąžuoliukas“ šilumos punkte, tik jame kiek modernesnis šilumokaitis.
Pasak „Ąžuoliuko“ ūkvedės Reginos Jankauskienės, šilumos vartojimui skiriamas didžiausias dėmesys. Atsakingas asmuo prižiūri, kad šilumos tiekimas būtų reguliuojamas atsižvelgiant į lauko temperatūrą ir šilumą atskirose pastato dalyse.
R.Jankauskienės nuomone, šilumą taupyti padėtų pastato sienų šiltinimas.
Aplankytuose darželiuose R.Ambrozaitis pastebėjo, kad bemaž visi centrinio šildymo sistemų radiatoriai yra seni – ketiniai, nėra galimybės individualiai reguliuoti šilumos vartojimą. Kita problema yra ta, kad šilumos vartojimas priklauso nuo žmogaus valios. Tiksliau tokį darbą atliktų automatai, kurie operatyviau reaguotų į aplinkos temperatūros svyravimus.
Rusnės iniciatyvos
Rusnės pagrindinės mokyklos direktorė Giliara Peteraitienė ir jos pastatų priežiūros specialistas Gintautas Bastys Savivaldybės administracijos direktoriui R.Ambrozaičiui rodė kelias įsigytas naujas sklendes. Tokių reikėtų mažiausiai dar dvidešimties. G.Bastys sakė jau perpratęs centrinio šildymo sistemos klaidas ir rengiasi jas taisyti.
Pasak G.Basčio, statybininkai, rekonstravę šildymo sistemą, neįvertino mokyklos pirmojo aukšto koridoriui tenkančios perteklinės šilumos, gaunamos iš sistemos storų vamzdžių. Po kiekvienu langu yra dar ir radiatoriai. Jų užtektų gal pusės ar trečdalio. Tačiau užsukti šių radiatorių neįmanoma, nes prie jų nėra sklendžių. Sumažinti šilumos vartojimą šioje centrinio šildymo atšakoje negalima, nes prie jos prijungtos dar 4 klasės, esančios atokiausiai nuo šilumos įvado.
Nors Rusnės pagrindinė mokykla kartu su atskiru darželio pastatu šildo per 3,3 tūkst. kv. metrų plotą, tačiau jau ir dabar šilumos suvartoja per metus mažiau nei darželis „Žibutė“ – mokykla už šilumą ir kitas komunalines paslaugas išleidžia tik 155 tūkst. litų.
Direktoriaus išvada
R.Ambrozaitis praėjusią savaitę aplankė ir daugiau savivaldybės biudžeto išlaikomų įstaigų ir įsitikino, kad energijos suvartojimas įstaigose daug priklauso nuo pastatų būklės, šildymo sistemų kokybės ir, žinoma, nuo įstaigų vadovų bei specialistų darbo.
R.Ambrozaitis paprašė įstaigų vadovų pateikti pasiūlymus, kaip minimaliausiomis priemonėmis labiau taupyti energiją. Rusnės pagrindinės mokyklos pavyzdys rodo, kad tokių priemonių yra.
Pasak R.Ambrozaičio, didžiausia energijos vartojimo ekonomija bus tik kompleksiškai renovavus pastatus ir jų centrinio šildymo sistemas.