Savivaldybės ugniagesių kasdienybė: budi po vieną ir taupo pinigus šiukšliadėžėms

Savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos ugniagesiai punktuose budi po vieną, kai turėtų budėti po du, tačiau pernai nebuvo nė vieno gaisro į kurį jie važiuotų ilgiau, negu 18 minučių.

Šilutės savivaldybės ugniagesiai prieš porą metų dalyvavo ir pikete Vilniuje, kur kartu su kitais kolegomis reikalavo užtikrinti tokį finansavimą, kad jie galėtų tinkamai įgyvendinti Vyriausybės nustatytas funkcijas.

Jų aprangai labiausiai tinkantis žodis yra „skurdi”, o šalia punktų vyrai neturi net… šiukšliadėžių.

Tokios problemos paaiškėjo Savivaldybės tarybos posėdžio metu, kai buvo svarstoma šios tarnybos veiklos ataskaita.

Kodėl budi po vieną?

Savivaldybės ugniagesiai yra įsikūrę Kintuose, Saugose, Švėkšnoje, Žemaičių Naumiestyje ir Vainute. Kiekvienoje komandoje dirba po 9 ugniagesius, tarnybai vadovauja viršininkas Darius Endzelis. Tarnybos vyrų atlyginimams Vidaus reikalų ministerija Savivaldybės biudžetui skiria 561 tūkst. eurų per metus. Tačiau šiai tarnybai neskiriama lėšų ilgalaikiam turtui įsigyti, o ir ugniagesių atlyginimams sumokėti trūksta 70 tūkst. eurų per metus.

Rajono tarybos Teritorijų ir kaimo reikalų pirmininkas Tomas Budrikis bei posėdžiui vadovavęs vicemeras Sigitas Šeputis tikėjosi, kad tokiam klausimui politikai negaiš laiko ir siūlė iš karto balsuoti. Bet pasipylė klausimai.

Konservatorius Zigmantas Merliūnas klausė ar tiesa, kad nors budinčių ugniagesių pamainose turi būti po du, iš tiesų budi tik po vieną žmogų. D. Endzelis pripažino, kad taip dažnai yra. Jis sakė, jog tarnybos ugniagesiams nėra skirta lėšų viršvalandžiams apmokėti. Todėl kai susidaro viršvalandžiai, vyrams tenka skirti laisvadienius. Todėl dažnai vienas ugniagesys budi poste, o kitas budi namuose. Tačiau jeigu pranešama apie gaisrą, abu budintieji visuomet suspėja atvykti laiku. Dažnai į nelaimes vienoje seniūnijoje suvažiuoja ir kiti punkto ugniagesiai.

Z. Merliūnas domėjosi, kiek lėšų trūksta, kad visose pamainose galėtų budėti po 2 žmones? Sužinojęs, jog per metus viršvalandžiams apmokėti reikėtų dar apie 70 tūkst. eurų, jis klausė Savivaldybės administracijos direktoriaus Virgilijaus Pozingio – ar tai didžiulė problema?

Pasak V. Pozingio, atsakymą dėl finansavimo trūkumo turėtų pateikti Vidaus reikalų ministrė, konservatorė Agnė Bilotaitė. Pasak jo, dėl didesnio finansavimo šių tarnybų išlaikymui nesistengė ir anksčiau buvęs ministras, Valstiečių žaliųjų sąjungos narys. Dabar dėl lėšų stygiaus turėtų rūpintis savivaldybės politikai – konservatoriai.

Jei sujungtų dvi tarnybas?

Laisvės ir teisingumo partijos atstovas Steponas Kazlauskas domėjosi, kaip reaguotų Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadovas, jeigu abi Savivaldybėje veikiančios priešgaisrinės tarnybos būtų sujungtos?

D. Endzelis sakė, kad jis šiuo klausimu atsakymo neturi. Tačiau paminėjo, kad taip yra buvę iki 1999 metų pabaigos. Tuomet dirbusieji pasakoja, kad kaimiškosios priešgaisrinės tarnybos buvo menkai aprūpintos. Dabar jos turi geresnę techninę įrangą, automobilius, darbo ir ugniai atsparius rūbus. Per 2020 metus nebuvo nė vieno gaisro, į kurį gelbėtojai neatvyktų per 18 minučių. Tačiau jis paminėjo, kad tiek sukarintos, tiek Savivaldybių priešgaisrinės tarnybos buvo tikrintos Valstybės kontrolierių ir jų išvadoje minima, kad būtina optimizacija.

Taupo net konteineriams

Konservatorius Arūnas Kurlianskas klausė, kodėl prie priešgaisrinių komandų punktų nėra šiukšliadėžių? Jis sakė gavęs skundą, kad baigę budėjimą ugniagesiai atliekas priversti vežtis namo ar mesti į viešus atliekų konteinerius.

D. Endzelis sakė, kad po Savivaldybės tarybos sprendimo dėl atliekų tvarkymo, jų įstaigai paslauga pabrango 200 eurų. Todėl su visomis tarnybos komandomis buvo sutarta atliekų tvarkymą spręsti be konteinerių prie postų. Kitaip tariant, skardines ar kitokias atliekas visi sutarė vežti į seniūnijų viešuosius atliekų konteinerius. Jis nusistebėjo, kad yra toks skundas politikams, nes visi ugniagesiai susitarė taip tvarkyti atliekas.

D. Endzeliui pritarė ir V. Pozingis. Jis sakė, kad reikia tik sveikinti žmones, kurie randa būdų taupyti lėšas.

A. Kurlianskas domėjosi ir ugniagesių apranga. Jo žiniomis, 2008 m. vyrai buvo gavę darbinius rūbus, kurie dabar jau yra apgailėtini. Todėl jį domina, ar ugniagesiai budėjimo metu negalėtų rengtis kaip ir kitur dirbantys žmonės – civiliais drabužiais.

Pasak D. Endzelio, 2008 metais buvo nupirkti ugniai atsparūs rūbai, o darbo uniformas jis pirko 2016-aisiais. Naujiems rūbų komplektams reikia apie 3000 eurų. Dabar iš suaukotų lėšų jau sukaupta apie 2000 eurų, tad galbūt iki metų pabaigos bus galima užsakyti naujas darbo aprangas ugniagesiams.

Visgi veiklos ataskaitai pritarta.