Kaip dažnai Jūs geriate alkoholinius gėrimus? Kaip dažnai per praėjusius metus pastebėjote, kad pradėję gerti nebegalite liautis? Ar dėl gėrimo Jūs ar kas nors kitas buvo sužeistas? Kaip dažnai per praėjusius metus Jums kilo noras išgerti rytą, kad būtų lengvos pagirios?– tai tik keturi iš dešimties klausimų iš anketos apie alkoholio vartojimą, kurias šeimos gydytojams rekomenduojama pateikti pacientams.
Pagal Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos nustatytą tvarką šiuos testus, iš kurių turi paaiškėti saikingai ar ne žmogus vartoja alkoholį, gyventojai gydymo įstaigose pildo nuo praeitų metų liepos. Tiesa, ši anketa neprivaloma, rekomendacinio pobūdžio.
Per pusmetį anketas apie alkoholio vartojimą šalies poliklinikose užpildė apie 44 000 pacientų, iš jų – apie 1500 Šilutės rajone.
Vos tik pasirodęs šis testas sulaukė kritikos, aktyviai svarstyta ar tai gera idėja atgrasyti žmones nuo per didelio alkoholio vartojimo, ar ji nepaskęs biurokratijoje. Praėjus pusmečiui daugelio nuomonė apie šį testą nepakito. Jo naudingumu abejoja ir netgi gėdingu, atimančiu laiką ir neduodančiu naudos vadina „Šilutės naujienų“ kalbinti rajono sveikatos centrų šeimos gydytojai.
Skirtingi alkoholio vartojimo lygiai
A.Verygos įsakyme rašoma, jog nuo praeitų metų liepos apsilankiusiam pas mediką 18–65 metų žmogui šeimos gydytojas, psichiatras, slaugytojas ar medicinos psichologas turi pasiūlyti atlikti testą apie alkoholio vartojimo rizikas. Jei pacientas sutiks, bus pildomas testas, o pagal jo atsakymus paaiškės, koks alkoholio vartojimo lygis yra pasiektas: mažai rizikingas, rizikingas, žalingas arba įtariama priklausomybė nuo alkoholio. Jei ligoniui bus nustatytas rizikingas, žalingas lygis ar įtariama priklausomybė, jis pakartotinai testą turės atlikti kasmet, o tie, kuriems bus nustatytas mažai rizikingas alkoholio vartojimas, testą atliks kas 2 metus.
Nustačius mažai rizikingą alkoholio vartojimą A.Verygos įsakymas įpareigoja medikus pacientui papasakoti apie alkoholio žalą ir motyvuoti jį visai atsisakyti alkoholio. Jei nustatytas rizikingas arba žalingas lygis, tik informavimo nepakanka, su pacientu turi būti kalbamasi rimčiau. Anot įsakymo, šiame pokalbyje turi būti „motyvuojama asmenį keisti alkoholio vartojimo įpročius (mažinti kiekį, atsisakyti ir pan.), aptariamos elgesio, susijusio su alkoholio vartojimu, keitimo galimybės, duodami patarimai, kaip atsisakyti alkoholio ar sumažinti jo kiekį, nustatomi alkoholio vartojimo mažinimo tikslai.
Įtarus priklausomybę, jei testą atliko slaugytojas ar medicinos psichologas, jie turi apie tai informuoti gydytoją, su kuriuo dirba komandoje. Tuomet šeimos gydytojas turi siųsti žmogų pas psichiatrą dėl priklausomybės nuo alkoholio diagnozės nustatymo. Jei ji pasitvirtina, ligoniui turi būti teikiama specializuota pagalba.
Testo rezultatai ir tai, kokia pagalba buvo suteikta žmogui, turi būti įrašyta į asmens sveikatos istoriją.
Naudos neįžvelgia
Medicinos centro „Puriena“ vadovė Gailė Benkunskienė pasakojo, kad jų centre anketas apie alkoholio vartojimą užpildė apie 200 pacientų.
„Kadangi šie testai rekomendacinio pobūdžio, žmonės labai nenoriai juos pildė. Kol kas neaišku, kaip bus šiemet. Jei tokių anketų pildymas bus priverstinis, gydytojai tikisi, kad tai turės būti ir papildomai apmokama, nes tai didžiulis papildomas darbas“, – pasakojo centro vadovė. Anot G. Benkunskienės, į gydymo įstaigą atėję pacientai nėra nusiteikę pildyti anketas ar juo labiau klausytis gydytojo pamokymų apie alkoholio žalą. Dažniausiai žmonės skuba kažkur kitur. Kiek pacientų buvo Nusiųsta pas psichiatrą, informacijos neturi, tai konfidencialu.
Savo nuomonę apie anketas išsakė ir „Sveikatos darnos“ šeimos gydytoja Eglė Petrošienė.
„Nėra tam laiko. Juk numatyta, kad turiu priimti 16 ligonių, o priimu 30 ar net 50 gripo epidemijos metu. Kokiu laiku dar pildyti anketas, aiškinti apie alkoholio žalą?..“, – klausia gydytoja, prie kurios kabineto net ir po jos darbo valandų dar laukė pacientai.
Komentuodama anketas apie alkoholio vartojimą E. Petrošienė įžvelgia dvigubą darbą. Juk būsimieji vairuotojai, kad jiems išduotų vairavimo pažymėjimą, siunčiami į Psichikos sveikatos centrą, o juos konsultuoja psichiatras. Šeimos gydytojams visada ateina atsakymas, kad pacientas problemų dėl alkoholizmo neturi.
Gydytoja galvoja, kad duoti tokias anketas žmogui yra net gėda, ypač jei pacientas yra išsilavinęs, puikiai atrodantis, geros reputacijos. Juk žmogus gali įsižeisti ar pasakyti, kad alkoholio vartojimo įpročiai yra ne gydytojos reikalas.
„Labai nekorektiška, neracionalu, neprotinga. Anketų pildymui skirtą laiką galima daug naudingiau išnaudoti, o tie, kurie yra rimtai išgeriantys, teisybės ir nesakys“, – įsitikinusi kita „Sveikatos darnos“ gydytoja Dalia Marija Strazdienė.
Ji taip pat pabrėžia, kad anketos pildymas, aiškinimas žmogui visų pirma atima daug laiko, o naudos iš to jokios. Anot gydytojos, su klausimais, kiek jam pagirioms reikia alkoholio, ar per jo gėrimą nukentėjo kiti žmonės, gali pacientą net išgąsdinti. Svarbiausia, kad problemų turintys žmonės to nepripažįsta ir jokia anketa čia nepadės.
„Kiek yra alkoholikų, kurie ateina su kvapu. Kai klausi, ar jūs „šnapsavote“, visi jie neigia, sako, kad tik truputį alaus išgėrė. Jokios alkoholikui naudos iš tos anketos, jeigu jis pats nepripažįsta“,- įsitikinusi gydytoja.
Žmogus turi norėti gydytis
Anketų pildymo nauda abejoja ir Vyžių kaime veikiančio reabilitacijos centro „Gabrielius“ vadovas, evangelikų liuteronų kunigas Valdas Miliauskas. Šiame centre gydomi įvairių priklausomybių kamuojami žmonės.
Jis primena, kad Lietuvoje priverstinio gydymo nuo alkoholizmo nėra, o jeigu žmogus bus priverstinai nukreipiamas psichiatro konsultacijai, naudos nebus, atsiras dar didesnis nepasitikėjimas. Gydytis nuo alkoholizmo visų pirma žmogus turi norėti pats, o žmonių alkoholio vartojimo įpročius reikėtų aiškintis ne per šeimos gydytojus, nes jie ir taip apkrauti darbu.
„Žmonės ir taip yra bijantys arba linkę vėluoti rūpintis savo sveikata. Ir dar šeimos gydytojas pradės klausinėnti. Juk žmogus gali ne tik įsižeisti, bet ir kitą kartą neateiti pas tą gydytoją, kuris vietoje to, kad jį gydytų, klausinėja kitų dalykų“, – mano reabilitacijos centro vadovas.
Anketų neatšauks
Prieš pat Naujuosius metus buvo paskelbta, kad anketas šalies poliklinikose užpildė apie 26 000 žmonių. Tačiau Valstybinių ligonių kasų atstovė „Šilutės naujienas“ informavo, kad nuo liepos yra užpildyta beveik 44 000 anketų, iš kurių apie 1500 – Šilutės rajone.
Šeimos gydytojams ir toliau kritikuojant šią Sveikatos apsaugos ministerijos priemonę kaip neefektyvią ir ilginančią eiles prie kabinetų, ministras A. Veryga iniciatyvos neketina atšaukti.
„Net jei iš 26 tūkstančių žmonių rado 200 probleminių vartotojų, juos nukreipė gydytis į priklausomybės ligų centrus – ar tai nėra rezultatas? – „Lietuvos ryto“ televizijai prieš porą savaičių komentavo A. Veryga.