Va, ir vėl tas Budraitis! Greičiausiai taip skamba vienas iš pavydžių anoniminių komentarų internete, kurį kompiuterio klaviatūra tulžingai skrebena nesugebantieji pažiūrėti į akis. Tokie pasakymai poetui, renginių vedėjui ir organizatoriui Marijui BUDRAIČIUI kelia juoką.
Sceninės veiklos 20-metį netrukus paminėsiantis žinomas Šilutės visuomenės veikėjas ir kūrėjas būsimą grandiozinį koncertą skiria, visų pirma, draugams. 2,5 val. trukmės koncerte tuntas garsių Lietuvos atlikėjų dainuos tik M.Budraičio žodžiais.
„Šilutės naujienų“ kava su Marijumi, be kita ko, Šilutės televizijos laidų autoriumi ir prodiuseriu, – jo televizijos studijoje, kur dažniausiai jis atlieka priešingą vaidmenį – kalbina pašnekovus.
Neigiamą nuomonę pila pasislėpę
20 metų – daug. Nesvarbu, scenoje, ar kitoje veikloje, – įsitikinęs M.Budraitis. Pasak jo, laikas daro žmogų sentimentalų, atsiranda galimybė grįžti atgal, prisiminti pradžią, nuo ko viskas prasidėjo.
„Būtų naivu tikėtis, kad per tuos 20 metų scenoje įsigijai vien tik draugus ir gerbėjus. Įgijau ir nemažą būrį priešų, kuriems Budraitis galbūt nepatinka, kurie Budraitį ignoruoja, viešoje erdvėje arba pasislėpę už akių apkalba…“, – neslepia Marijus.
Jam juokingiausia, kuomet jį pamatę renginyje žmonės sako: „Ir vėl Budraitis!“
„Tai mano tiesioginis darbas – pramoginių renginių vedimas. Lygiai tą patį galėčiau mesti tokiems komentatoriams, nes jie turi profesiją ir dirba savo darbą galbūt ne vienerius metus tą patį“, – atsako jis.
Savo kiemo atsiliepimu ir asmeniniu vertinimu jis vadina ir viename rajoniniame laikraštyje parašytą kritinę pastabą, esą renginyje M.Budraitis „parodė neprofesionalumą“.
„Strėlių laidytojams norėtųsi palinkėti atsisukti į save, paanalizuoti ir pažiūrėti, ar jie visada viską daro nepriekaištingai savo profesijoje. Ar jiems negalima pritaikyti: „ Ir vėl čia tas pats!..“ – kalbėjo Marijus.
Pasak jo, kiekvienas smūgis, kaip bokse, išmoko pasisaugoti ir išsisukti, žmogų užgrūdina, daro stipresnį ir yra kaip variklis, kuris skatina eiti pirmyn.
M.Budraitis nuliūdins tuos, kurie mano, kad savo renginių jis neanalizuoja. Priešingai, ragina nebijoti sau mintyse parašyti pažymį, nes tobulybei ribų nėra.
Paskutinė proga įsigyti poezijos knygą
Balzamas širdžiai M.Budraičiui buvo žinia, kad bilietai į jo jubiliejinį renginį išpirkti per pirmąsias 3-4 dienas. „Šis renginys – kontrargumentas didiesiems kritikams, kad Budraitis yra nulis ir kad jį reikia nurašyti. Dar anksti mane nurašyti ir teikti apdovanojimus už gyvenimo nuopelnus. Aš dar turiu parako!“ – šypsosi jis.
Nors Marijus niekada pernelyg savęs nereklamavo, tačiau pajuto, kad kuo ilgiau yra scenoje, tuo dažniau kritikai pradėjo kelti galvas ir reikštis. Jubiliejinis koncertas atsirado pagalvojus, kodėl, pavyzdžiui, „Žvaigždūnė“, „Karčema“ kartą per metus surengia savo fanams koncertą, o to paties negalėtų padaryti ir jis.
M.Budraičio kūrybinis palikimas – solidus: daugiau kaip 300 dainų, sukurtų žinomiems Lietuvos atlikėjams. Daugelis šilutiškių tikriausiai net ne visada žino, kad dainas, kurias girdi per radiją ar televiziją, parašė jų kraštietis. Iš 30 atlikėjų, su kuriais šiuo metu dirba Marijus, koncerte pasirodys 10.
Jo poezija nuo kuriamų dainų žodžių skiriasi kaip diena ir naktis. Būsimame jubiliejiniame renginyje bus paskutinė proga įsigyti M.Budraičio poezijos knygą „Naktigonė“. 1000 egzempliorių tiražu išleistos knygos beliko tik 100 egzempliorių.
Koncerte dainuosiantis šilutiškis bardas Adas Nausėda – vienintelis atlikėjas, kuris pasiėmęs eilėraštį iš poezijos rinktinės, sukuria dainą, jam nereikia taikyti teksto specialiai.
Dainų tekstų kūrimo procesas būna maždaug toks: poetas gauna melodiją, kuriai reikia sukurti tekstą, aptaria su atlikėju būsimos dainos turinį ir derina kirčius. Pasak M.Budraičio, pažinoti atlikėją prieš kuriant – būtina, nes tekstą reikia derinti prie konkretaus žmogaus ar grupės, jų filosofijos, žodyno.
Dainos – oficialūs miestų himnai
Pripažinimu šilutiškis kūrėjas laiko užsitarnautą atlikėjų pasitikėjimą, kurie žino, kad Marius jų nenuvils. Štai ir dabar, prieš porą dienų paskambino dainininkas Žilvinas Žvagulis ir pasakė, jog jam jau kitą dieną reikalingas tekstas, nes dalyvauja TV projekte „Žvaigždžių duetai“.
Laukti, kada atplazdės Mūza ir įkvėps, M.Budraitis neturi kada. Prisipažįsta, kad dainų tekstų kūrimas – juodas darbas, kurį prilygina sudėtingai chirurginei operacijai: „Labai retai būna taip, kad atlikėjai rastų poezijos knygą knygyne ir pasiėmę tekstus imtų dainuoti“.
Dvi jo dainos, sukurtos grupei „Vairas“, yra tapusios oficialiais Šiaulių ir Birštono miestų himnais, jomis kasmet prasideda didieji miestų renginiai. „Tada pagalvoju, kad faina, palikimas, nors su tais miestais neturiu nieko bendra. Dainos įeis į istoriją, net kai manęs neliks“, – džiaugėsi kūrėjas.
M.Budraitis pagal Zodiaką – Liūtas. Prisipažįsta, kad yra didelis tinginys, todėl jam kartais reikalingas postūmis. „Kaip cirke, jeigu tau padarius gražų numerį dresuotojas duoda cukraus ar pagiria, tas paskatinimas, nors ir smulkus, yra velniškai malonus dalykas.“
Giria originalumą ir nuoširdumą
Pirmuosius tekstus M.Budraitis parašė S.Donskovui. Vėliau tekstų paprašė grupės „Vairas“, „Jonis“, A.Butnorius, G.Paškevičius, V.Pavilionienė, Ž.Žvagulis, I.Starošaitė, O.Vyšniauskas, K.Jablonskis, Giulija, Birutė ir Andželika Petrikytės, grupės „Tabasco“, „Dreams“, „Patruliai“ ir kiti. „Čia kaip šeimoj, jei ir palepinu kurį vieną vaiką, tai nereiškia, kad kitą vaiką myliu mažiau“, – apie santykius su dainininkais juokavo Marijus.
Apie bendradarbiavimą su M.Budraičiu „Šilutės naujienos“ pakalbino keletą atlikėjų.
„Jo žodžiai išsiskiria iš kitų. Marijus ieško nenuvalkiotų frazių, įdomių minčių“, – dainas apibūdino „Patrulių“ narys Algirdas Radzevičius. Šilutiškio kurti žodžiai artimi grupės vizijoms, todėl dar nebuvo atvejo, kada jie būtų atmetę tekstus. Jau išleisti trys albumai, kuriuose daug dainų tekstų, parašytų Marijaus. Ypač Algirdui patinka dainos „Draugai“ ir „Paukštis“, kurias jis apibūdina pataikiusias tiešiai į dešimtuką ir griebiančias už širdies.
„Patruliai“ prisimena renginį Žemaičių Naumiestyje, kur turėjo koncertuoti. A.Radzevičius juokiasi, kad M.Budraičio vedamame renginyje grupės pristatymas buvo ilgiausias per visą istoriją. „Dievas jam davė dovaną šnekėti ir pasakyti“, – pabrėžė dainininkas.
Kūrybos perliuku M.Budraitis vadina grupę „Tabasco“: net 70 proc. jų repertuaro – Marijaus kūryba. „Tabasco“ narys Gediminas Norvaišas „Šilutės naujienoms“ pirmiausia pabrėžė Marijaus humoro jausmą ir muzikinę klausą. Gavęs idėją jis gali sukurti dainą vos per keletą valandų.
Tą patvirtina ir B.Petrikytė, pastebėjusi, kad M.Budraičio žodžiai susilieja su muzika.
Ilgametė draugystė ir bendradarbiavimas sieja M.Budraitį ir šiauliečių kantri grupę „Jonis“. Grupės lyderis Pranas Trijonis prisiminė, kad pirmasis kontaktas buvo seniai, kai jaunas nepažįstamas vaikinukas jam atsiuntė laikraščio iškarpą su publikuotomis jo eilėmis. Tuomet eiles P.Trijonis padėjo į stalčių, o gyvai su Mariumi susipažino kur kas vėliau.
Dainininkas ne kartą kvietė šilutiškį vesti jo organizuojamus renginius, pavyzdžiui Baltų kantri muzikos festivalį per Šiaulių dienas. P.Trijonis pastebi, kad M.Budraitis – idėjų generatorius, o dainų tekstai nuoširdūs.
Linki nekopijuoti ir ieškoti
„Jūs nuneškit į kokį rajoninį laikraštį ar literatūrinį žurnalą savo pavarde pasirašę Justino Marcinkevičiaus ar kito garsaus poeto mažiau žinomą eilėraštį. Galvojat, išspausdins? Ne! Nes kas esate jūs? O kas yra Marcinkevičius!“ – pavyzdį pateikia Marijus, konstatuodamas faktą, kad dažniausiai žiūrima ne į esmę, o į žinomus vardus. Todėl pralaužti ledus ir pakliūti tarp garsių dainų kūrėjų buvo nelengva. Ypač – įlįsti į Vilniaus rinką.
„Būna, kad pasižiūri ir pagalvoji: drąsus šiuolaikinis jaunimas – drįsta eiti į sceną, bet ne visada turi ką pasakyti. Graudu, kada išėjęs į sceną jaunas žmogus, vesdamas renginį, nepakelia galvos nuo segtuvo skaitydamas, ką jam parašė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, ir net juokelius pasako mediniu balsu, palydėdamas: „Cha cha cha“, – nuomonę apie renginių vedėjų profesionalumą išsakė M.Budraitis. Jis norėtų palinkėti, kad jaunimas nieko nekopijuotų ir ieškotų savo kelio.
Ilgamečio renginių vedėjo ir organizatoriaus M.Budraičio manymu, renginio metu scenoje negali būti pauzių. Jei taip nutinka, dėl to kaltas arba renginio vedėjas, arba organizatorius. Todėl, gerbdamas sceną ir žiūrovus, Marijus žongliruoja žodžiais ir daug šneka, užpildydamas tylos duobes. Čia vėlgi – atsakas tiems, kurie bamba, neva besimėgaudamas kalbėjimu jis niekada neužsičiaupia.
Dainas išgarsino televizija
Dainos keliui į pripažinimą taisyklių nėra. Marijaus manymu, labai priklauso nuo to, kiek kartų ji girdima radijuje ar televizijoje.
Hitu yra tapusi jo sukurta daina „Jausmai“ – Andrea Bocelli ir Lauros Pausini „Vivo Per Lei“ lietuviška versija. Savu laiku šią meilės baladę išgarsino realybės šou „Kelias į žvaigždes“ ją atlikusi Vilija ir Mino. Prieš tai ši daina, sukurta „Vairui“, stalčiuje gulėjo apie 2 metus.
Laidos „Žvaigždžių duetai“ prodiuserių atsiprašymai – to prieš 3 metus sulaukė M.Budraitis, mat atlikėjos Mios ir žurnalisto Giedriaus Leškevičiaus dueto lūpose nuskambėjusios, jiems sėkmę atnešusios dainos „Sniegas kaip lietus“ žodžių autorius šilutiškis liko neįvardintas.
Dainos „More Than Worlds“ originalas priklauso amerikiečių roko grupei „Extreme“ – tik tai ir buvo nurodyta titruose, lyg jie būtų dainavę lietuviškai. Atsitiktinai pažiūrėjęs laidą M.Budraitis nemaloniai nustebo pamatęs anoniminę autorystę. Nors Algimantui Butnoriui sukurta daina pasirodė ir jo albume „Tyla“, tačiau paėmus kūrinį dainuoti „Žvaigždių duetuose“ žodžių autoriumi pasidomėti, matyt, patingėta.
Tiesa, ir vėl internetinėje erdvėje pasirodė absurdiškų komentarų, esą ir taip Budraičiui daug garbės, ko jis dar save reklamuoja, tegul tiesiog džiaugiasi, kad jo dainą televizija paėmė…
Pirato daina pakeitė originalą
Kol Marijų pradėjo pripažinti kaip asmenybę, jį žinojo tik kaip ilgaplaukį berniuką su akiniais. Scenos kalve Marijus vadina Šilutės pirmąją vidurinę mokyklą (dabar – Pirmąją gimnaziją). Vėliau prasidėjo Mariaus veikla su grupe „Disproporcija“ – kūrė vaikams.
Per laiką praleistą scenoje yra nutikęs ne vienas kurioziškas atvejis. Prieš dvidešimtmetį M.Budraitis su „Disproporcija“ Šilutėje šventė animacinių filmų kūrėjo Volto Disnėjaus gimtadienį. Didžiuliame renginyje anekdotų karalius Raimundas Šilanskas vaidino šunį Pifą, vaikams koncertavo S.Donskovas.
Marijus jam buvo parašęs vieną iš pirmųjų dainų: „Tą rugsėjį šalto vėjo, siaučiant vėjui nenorėjau prisimint, patikėjau, patikėjau, aš be reikalo tavim…“. Vaikų šventėje S.Donskovas turėjo būti piratas Barmalėjus, todėl pagal tą pačią „rugsėjo vėjo“ melodiją M.Budraitis jam sukūrė vaikišką tekstą: „Aš piratas, Barmalėjus, su didžiuliu ir piratišku pilvu, aš privalgiau, pailsėjau, ir suvalgiau tuziną varlių…“.
S.Donskovas dainą sudainavo, sulaukė didelio vaikų palaikymo. Bet… Šitie du tekstai vėliau Simonui ėmė painiotis. Kartą išėjęs į sceną dainuoti per „Mis“ rinkimus, įaugęs vaikiškos dainos tekstas „prasimušė“: atlikėjas gražuolėms užtraukė versiją apie piratą…
Apranga svarbiau už žmogų?
M.Budraičiui džiugus ir simboliškas sutapimas – 20-ties metų scenoje sukaktį švenčia jis, o Šilutės Garbės piliečio pripažinimo sulaukė buvusi jo mokyklos direktorė Romualda Dobranskienė. Vien gerus žodžius apie šią pedagogę galintis pasakyti buvęs mokinys neslepia, kad skaudu, kada rajono politikai sugalvoja palaidyti į jos daržą akmenis. Nežiūrėdami į esmę krapštosi svetimose biografijose ieškodami krislų, bet nepasižiūri į save.
Pasak Marijaus, tai yra tas variantas, kada šaukštas deguto statinės medaus nesugadina, nes nėra žmonių be priekaištų.
Buvo laikas, kai daug ką šokiravo, jog Marijus vaikšto su sportine apranga, marškinėliais. „Kaip mes norime visus pritaikyti prie savęs… Kartais man susidaro vaizdas, kad didelei daliai žmonių apranga yra svarbiau, nei kas tą aprangą nešioja. Gal reikėtų vertinti žmogų pagal tai, ką jis daro?“ – siūlo Marijus visiems būti savimi.
