Sėdintys darbuotojai save žaloja it rūkaliai

cyber-threats-impact-businessJeigu jums rūpi jūsų sveikata – atsistokite.

Gydytojai primygtinai ragina milijonus žmonių, kurie dirba sėdimąjį darbą, kuo dažniau stotis ir pasivaikščioti – bent jau po biurą.

Kaip teigia mokslų daktaras Maxas Gomezas, daugumos žmonių propaguojamas sėdimasis gyvenimo būdas žmoniją naikina tokiu pačiu tempu kaip vienas populiariausių žalingų įpročių – rūkymas, skelbia newyork.cbslocal.com.

Kalbame ne vien apie drybsojimą prie televizoriaus. Svarbiausia problema – sėdimasis darbas. Jeigu darbe nuolat sėdite prie kompiuterio, tokio gyvenimo būdo daroma žala organizmui prilygsta priklausomybei nuo nikotino.

Ne vienas tyrimas atskleidė, jog ilgalaikis sėdėjimas susijęs su padidėjusia širdies ligų, nutukimo, diabeto, vėžio ir net ankstyvos mirties rizika.

„Rūkymas – pagrindinis širdies ir kraujagyslių ligas sukeliantis veiksnys. Sėdėjimas daugeliu atveju šiam žalingam įpročiui prilygsta. Faktas, jog pernelyg ilgas sėdėjimas organizmui daro itin didelę žalą“, –  teigia St. Luke’s – Roosevelto ligoninės kardiologas Davidas Covenas.

Neseniai atliktas tyrimas atskleidė, jog didesnis fizinis aktyvumas ir mažiau laiko, praleidžiamo sėdint, susijęs su puikia sveikata ir geresne gyvenimo kokybe.

Pats paprasčiausias ir visiems prieinamas problemos sprendimas – daugiau sportuoti, tačiau bėda ta, jog sėdėjimo žalai kompensuoti vien kelių treniruočių per savaitę gali nebepakakti.

Gera žinia ta, kaip teigia Klivlando klinikos gydytojas Dermontas Phelanas, „tai nereiškia, jog per kiekvieną mielą dieną mažiausiai 30 minučių turėtumėme lieti prakaitą sporto salėje. Užtenka greitesnio pasivaikščiojimo ir nereiks sukti galvos. Padės bent trys tokie pasivaikščiojimai per dieną bent po 10 minučių“.

Nors pasivaikščiojimas neprilygsta intensyviai treniruotei, yra gydytojų, rekomenduojančių bent kartą per valandą pakilti nuo savo darbo stalo ir pasivaikščioti – bent iki kito biuro galo ir atgal. Trumpiau tariant, bent kas valandą raumenims reikia krūvio.

„Aktyvi veikla slopina uždegimą, tad mažėja rizika, jog arterijos ims kimštis“, – teigia D.Phelenas.