Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, upės ir ežerai išlaisvinami nuo verslinių žvejybos tinklų ir gaudyklių, o Kuršių mariose žvejybos kvotos bus supirkinėjamos valstybės vardu. Verslinė žvejyba vidaus vandenyse nebebus vykdoma, išskyrus tradicinę aukštaitišką stintelių žvejybą ant ledo. Kuršių marių žvejams verslininkams bus siūloma savanoriškai trauktis iš veiklos, jų žvejybos kvotas palaipsniui superkant valstybei ir galiausiai jas panaikinant.
Ateityje išmokant valstybės kompensacijas už nutrauktą veiklą, pamaryje veikiančių žvejybos įmonių skaičius mažės. Šiuo metu Kuršių mariose verslinę žvejybą vykdo 46 įmonės.
Pagal priimtą pataisą, nuo 2026 m. vidaus vandenų telkiniuose bus leidžiama tik specializuota verslinė stintų žvejyba ir tautinio paveldo žvejyba. Kitų rūšių žuvų verslinė žvejyba leidžiama tik Kuršių mariose, polderiuose ir privačiuose vidaus vandenų telkiniuose.
Seimo narys Linas Jonauskas priimtas įstatymo pataisas vadina mažu, tačiau dar nepakankamu žingsniu link pokyčių ir teigia, kad, kompromisai, padaryti žvejams verslininkams, neduos norimo efekto, o ateityje įstatymo pataisas teks tobulinti. L. Jonauskas dar 2020 m. Seime įregistravo įstatymo pataisas, kuriomis siūlė uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose bei vidaus vandenyse.
Šiandien priimtame valdančiųjų inicijuotame įstatymo projekte numatyta, kad 2024 ir 2025 metais besitraukiantiems verslininkams bus skiriama 100 proc. siekianti išmoka, apskaičiuota pagal patvirtintą tvarką. 2026 metais besitraukiantys iš žvejybos verslo gaus mažesnę – 80 proc. siekiančią išmoką. O nuo 2026 metų vidaus vandenyse liks stintų verslinė žvejyba, tačiau kitų žuvų verslinė žvejyba vis tiek bus galima, jei ji bus vykdoma kaip tautinis paveldas.
Parengta pagal ELTA inf.