Seimo narys Remigijus Žemaitaitis spaudos konferencijoje išaiškino, kaip jam pavyko per vienerius metus Seime užregistruoti beveik 40 įstatymų projektų. „Reikia teikti protingus, teisiškai pagrįstus pasiūlymus, tai jie ir taps įstatymais. Jeigu Seimo nariai registruoja politinius ir „mandrus“ pasiūlymus, jie įstatymais nevirs“, – mano jis.
Be to, R.Žemaitaitis įsitikinęs, kad jeigu ir esi opozicijos politikų pusėje, nereikia vengti bendrauti su valdančiųjų partijų žmonėmis ir Vyriausybės nariais.
Seimūnas sakė pernelyg nesijaudinantis, kad priimant įstatymus jo siūlytuose variantuose atsiranda nemažai pakeitimų, kad dažnai jo pasiūlymai tampa ministerijų ar kitų Seimo narių rengiamų įstatymų dalimi. Jam svarbu, kad bendraujant su žmonėmis išgirsta problema taisoma naujais įstatymais.
Leista pasirinkti
Vardindamas aktualesnius pasiekimus, R.Žemaitaitis pasidžiaugė, kad vis dėlto pavyko Seime sušvelninti kategorišką Prezidentės Dalios Grybauskaitės įstatymo projektą, draudžiantį šilumos tiekimo mazgus eksploatuoti šilumos energiją gaminančioms įmonėms.
R.Žemaitaitis yra įsitikinęs, kad strateginių viešųjų paslaugų teikimo negalima atiduoti privatininkams. Todėl jis pateikė siūlymus, kad apribojimai šilumos tiekėjams prižiūrėti vartotojų šilumos tiekimo mazgus nebūtų taikomi tiems rajonams, kuriuose šilumos ūkiai priklauso savivaldybei, ir toms savivaldybėms, kuriose yra ne daugiau nei 50 000 gyventojų. Jo pasiūlymas priimtas.
Dabar daugiabučių namų gyventojai turi teisę pasirinkti šilumos punktų prižiūrėtoją – ir šilumos gamintoją, ir ne šilumos gamintoją.
Kita įstatymo pataisa R.Žemaitaitis siūlo daugiabučių gyventojams, sudariusiems jungtinę namo gyventojų sutartį, leisti patiems vykdyti pastato eksploatacinę priežiūrą – be paskirto administratoriaus. R.Žemaitaičio nuomone, tai ypač naudinga kaime gyvenantiems žmonėms, kurie gali susitvarkyti savo namus daug racionaliau.
Be to, R.Žemaitaitis yra parengęs įstatymo pataisos išvadas, kuriomis turėtų būti įvesti apribojimai daugiabučių namų administratoriaus įmonei.
Yra nuomonė, kad administratoriaus įmonės ar jos dukterinės įmonės veikla negalėtų būti susieta su šiukšlių vežimu, statybos, remonto darbais, komunalinėmis paslaugomis.
Apie mokesčius
Absurdiškai mažu R.Žemaitaitis pavadino mokestį už valstybės gamtos išteklius – durpes kasančios įmonės šiuo metu valstybei moka 0,62 Lt/kub.m. Jis siūlo mokestį padidinti iki 3 Lt. Šio mokesčio 20 proc. būtų atskaitoma į specialųjį fondą, skirtą naudingųjų iškasenų apskaitai, gaisrinės saugos sistemos įrengimui ir priežiūrai tik valstybinės reikšmės žemėse, stichinių nelaimų padarinių likvidavimui, mokslo darbams bei kitoms reikmėms.
R.Žemaitaičio nuomone, po Šilutės durpyno gaisro liko negeras pavyzdys – žala gamtai padaryta, o atkūrimo darbai nevyksta.
Dėl laivininkams nepalankaus įstatymo, R.Žemaitaičio nuomone, valstybė patiria žalą. Jo pateiktas Vidaus vandenų transporto kodekso pakeitimas leistų vykdyti keleivių plukdymą vidaus vandenų laivais susimokėjus patento mokestį. Toks pakeitimas būtų itin palankus laivininkams. Šiuo metu norintis plukdyti keleivius laivininkas turi steigti uždarąją akcinę bendrovę. Tai reiškia, kad ne sezono metu (net pusę metų), kai veikla nebus vykdoma, bendrovė su visa apskaita turi būti išlaikoma.
Apie tolimesnę karjerą
Spaudos konferencijoje R.Žemaitaitis minėjo, kad nemaža dalis siūlymų keisti įstatymus kyla pabendravus su žmonėmis, išklausius juos slegiančias problemas. Todėl jis mato didesnę prasmę daugiau laiko skirti bendravimui, įstatyminių nuostatų analizei nei politikavimui, politinei konkurencijai.
Paklaustas apie artėjančius Seimo rinkimus, R.Žemaitaitis sakė dar tik svarstantis, ar pretenduoti dar vienai kadencijai į Parlamentą. Nemažiau jį gundo ir teisininko darbas – jis išlaikė tarptautinės teisės specialisto egzaminus. Galutinio sprendimo dėl perspektyvos jaunasis parlamentaras dar negalėjo (ar nenorėjo) pateikti. Anot seimūno, tolesnė jo karjera priklausys ir nuo to, ar sulauks kvietimo padirbėti Europos Sąjungos teisinėje sistemoje.