Šilutės krašte išrinktas Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda sukvietė rajono žiniasklaidos atstovus, kad papasakotų apie Seimo rudens sesijos pradžią, rengiamus įstatymus ir jo asmeninę nuostatą įvairiais klausimais.
Jau spaudos konferencijos pradžioje A.S.Nausėda patvirtino vieną pagrindinių nuostatų, kuriomis jis vadovaujasi dirbdamas Seime: visus įstatymų projektus analizuoti pagrindiniu aspektu – ar jie naudingi Šilutės kraštui.
„Visuomet prisimenu, kad esu išrinktas Šilutės krašto žmonių ir privalau dirbti jų naudai“, – sakė A.S.Nausėda.
Naktiniai žiūronai – kad nebūtų klaidų
A.S.Nausėda pradėjo kalbą nuo Medžioklės įstatymo pataisų, kurios leistų medžiotojams naudoti naktinio matymo prietaisus. Pasak A.S.Nausėdos, tai palengvintų medžioti šernus, kurie vis dar platina kiaulių marą.
„Medžioklėse tiksliai reglamentuota, kokius žvėris ir kiek jų galima sumedžioti. Bet ne paslaptis, kad neturint naktinio matymo prietaisų naktinėse medžioklėse nušaunami ne tik miško žvėrys, bet ir naminiai gyvuliai.
Naudojant naktinio matymo prietaisus medžioklės taptų tikslesnės – medžiotojas geriau atskirtų, į ką taikosi, ir tiksliau pataikytų. Bet tų prietaisų naudojimas turi būti griežtai reglamentuotas“, – samprotavo Seimo narys.
Jis sakė, kad jau senokai kaime yra girdėjęs kiaulės žviegimą. O nuo senų laikų kaimo žmonės užsiaugindavo vieną kitą paršelį Kalėdomsar vasaros talkoms. Kaimo žmonės nebeaugina kiaulių ne tik verslui, bet ir savo poreikiams.
Taip yra ne tik dėl to, kad toks verslas neduoda pelno, bet ir dėl šernų platinamo kiaulių maro. Kas gi nori gauti nurodymą išskersti kiaules vien tik dėl užkrato grėsmės?
Pasak A.S.Nausėdos, Seimo Kaimo reikalų komitete visų partijų atstovai vieningai pritarė naktinio matymo prietaisų naudojimui medžioklėje. Tačiau jiems oponuoja dalis Aplinkos apsaugos komiteto narių.
Siūlo mokytis iš lenkų
Seimo narys A.S.Nausėda neslepia savo prielankumo Lenkijos valstybės mokesčių bei ūkio politikai. Jis su priekaišto gaidele kalbėjo, kad savo kolegoms parlamentarams linkėtų valstybės valdymo žinių ieškoti ne kelionėse po šiltąsias šalis, bet dažniau aplankyti savo kaimynus lenkus.
Lenkijoje mokesčių sistema ir pridėtinės vertės mokesčiai taip subalansuoti, kad klesti smulkieji ir vidutiniai verslai, ypač – kaimiškieji ūkiai. Juk ne be reikalo dalis lietuvių pigesnių prekių ir maisto produktų važiuoja pirkti į Lenkiją.
A.S.Nausėdai ypač rūpi mūsų krašto ūkininkų perspektyva. Pieno ūkių šeimininkams tikra nelaimė yra menkos jų produkcijos kainos, kurios kartais nepadengia net sąnaudų. Pieno kainas, pasak Seimo nario, diktuoja 4 pieno perdirbimo įmonės. Gaila, kad mūsų krašto ūkininkai nepasekė lenkų ūkininkų pavyzdžiu ir nesusikooperavo savo rankose išlaikyti pieno perdirbimo pramonę. Vilčių teikia naujas ūkininkų kooperatyvas „Pienas LT“.
A.S.Nausėda nežino, kokiais kitais įstatymų svertais būtų galima sureguliuoti, kad ūkininkai gautų deramą atlygį už jų užaugintą produkciją, – tą problemą sprendžia tik kooperacija.
Ragina trumpinti procedūras
Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai, pasak A.S.Nausėdos, stipriai kovoja, kad supaprastintų labai sudėtingas ir ilgai trunkančias Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitų tvirtinimo procedūras. Verslininkai pagrįstai skundžiasi, kad rengiant kai kuriuos projektus minėtų ataskaitų derinimo procedūros užvilkina projektavimo darbus kartais net porą metų. Nors vėliau projektas įgyvendinamas per porą mėnesių.
„Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitų tvirtinimo procedūros privalo būti trumpinamos, paprastesnės. Bet nėra vieningo politikų sutarimo, kokius pakeitimus daryti“, – sakė A.S.Nausėda.
UAB „Šilutės polderiai“ – tik valstybės rankose
Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai prieštarauja UAB „Šilutės polderiai“ privatizacijai. Ši valstybei priklausanti bendrovė dar tebėra LR Vyriausybės parengtame privatizuotinų įmonių sąraše, tačiau Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai absoliučia balsų dauguma pritarė, kad „Šilutės polderiai“ liktų valstybės įmone.
A.S.Nausėda mano, kad tokią poziciją jo kolegos, komiteto nariai susiformavo, kai lankėsi Šilutėje išvažiuojamojo posėdžio metu. Kai patys politikai pamatė pavasario polaidžio vandenis, polderių siurblines, jų darbą bei bendrovės „Šilutės polderiai“ eksploatuojamas polderių sistemas ir jų įtaką žemdirbių veiklai, jiems klausimų nebekyla.
Sudėtinga, pasak Seimo nario A.S.Nausėdos, apie tokios specifinės bendrovės nuosavybės statusą kalbėti su valstybės politikais, kurie žino tik Lietuvos aukštumose veikiančių melioratorių ir hidrotechnikų darbus, bet nežino Pamario specifikos.
A.S.Nausėda ketina atėjus potvynių metui vėl organizuoti Seimo komitetų išvažiuojamuosius posėdžius į mūsų kraštą, kad ir kiti politikai akivaizdžiai pamatytų mūsų krašto polderių veiklą ir krašto specifiką.
Jis ne vienam abejojančiam politikui siūlė aplankyti Lenkijos Elblongo regioną. Šis kraštas yra panašus į Šilutės rajoną. Ten valstybės įmonė, kuri yra pripažinta strateginės reikšmės, labai puikiai tvarkosi su žemupio upėmis ir iš beveik visos Lenkijos sunešamu vandeniu.
A.S.Nausėda įsitikinęs, kad polderių priežiūra negali būti perduota rinkos sąlygomis dirbantiems privatininkams – tam būtinas didelis valstybės dėmesys. „Sunku net įsivaizduoti, kas atsitiktų rajono polderių sistemoms, jeigu jas kas metus ar kelis konkurso būdu tvarkytų vis kitos verslo įmonės“, – sakė A.S.Nausėda.
Urėdijų reformos reikėjo, bet…
Paklaustas apie urėdijų reformą, A.S.Nausėda pirmiausia pabrėžė, kad jam neteko balsuoti šiuo klausimu. Sutrukdė liga. Jo nuomone, urėdijų reformos reikėjo, tačiau vargu ar jas reikėjo sujungti į vienintelę centralizuotą įstaigą.
Parlamentaro nuomone, viską sutelkti vienose rankose nėra išmintinga. Urėdijos galėjo būti apjungtos bent regionais, Lietuvoje paliekant 5-6 sustambintas urėdijas.
Pasak Seimo nario, jam yra svarbu, kad po reformos visos 24 su medienos gaminiais susijusios Šilutės rajono įmonės galėtų ir pajėgtų lengvai įsigyti medienos savo gamybai, kaip buvo lig šiol.
A.S.Nausėda sakė, kad lig šiol jam niekas neišaiškino ir neužtikrino, ar mažieji rajono medienos pirkėjai medienos gaus pirkti, nes jiems gali tekti konkuruoti su stambiais tarptautiniais medienos pirkliais.
Urėdijų reformos pasekmės išryškės tik po Naujųjų metų.
„Nesinori, kad besivaikant didesnių valstybės biudžeto pajamų, po urėdijų reformos būtų prarastos darbo vietos smulkiosiose rajono medienos perdirbimo įmonėse. Be to, smulkių rajono medienos įmonių interesų nepaisymas neatitinka Valstiečių partijos deklaruotos regionų stiprinimo politikos“, – teigė A.S.Nausėda.