Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai išvažiuojamojo posėdžio metu Šilutėje išgirdo daug nuoskaudų dėl blogai vykdytos žuvininkystės politikos. Aplinkos ministerijos nepagrįsti draudimai atstatyti upių žiočių gylius, dešimtmetį žuvų išteklių gausinimą koncentruoti tik Aukštaitijos ir vidurio Lietuvos ežeruose skurdina Pamario krašto žuvų išteklius.
Žuvį išgaudo, bet neįveisia
Nemažai žinių Seimo politikams suteikė rusniškis žuvininkystės specialistas dr. doc. Arvydas Švagždys. Jis papasakojo apie krašto žvejų žuvininkystės rezultatus ir ekonominę naudą.
Pasak mokslininko, jis yra nustatęs, kad vertingų žuvų laimikiai nedidėja, o kai kurių žuvų sugaunama ir mažiau dėl neteisingų Aplinkos ministerijos draudimų, ydingos žuvų veisimo politikos.
A.Švagždys apgailestavo dėl neteisingo Aplinkos ministerijos biurokratų sprendimo žuvų išteklius gausinti vien Aukštaitijos ežeruose, o į Kuršių marias ir Nemuno deltos upes jau dešimtmetį nėra paleidžiama vertingų žuvų.
Politikus nustebino informacija, kad, pavyzdžiui, ungurys ežere per 10 metų užauga tik iki 0,5 kg, o per tiek pat laiko Kuršių mariose jo svoris gali pasiekti 1,5 kg. A.Švagždys mano, kad vertingų žuvų gausinimas upėse turėtų būti vykdomas tik žemiau hidroelektrinių užtvankų.
Žvejus profesionalus, pasak A.Švagždžio, piktina faktas, kad nėra žinių, kaip iš žvejų surinktos lėšos naudojamos žuvų išteklių atkūrimui. Juk Nemuno deltoje ir Kuršių mariose žvejojantys žvejai mėgėjai ir profesionalai valstybei už leidimus žvejybai sumoka apie 1,5 mln. Eur.
Būtina gilinti upių žiotis
Kita priežastis, kodėl mažėja vertingų žuvų populiacija Nemuno deltos upėse ir Kuršių mariose, pasak A.Švagždžio, – valstybė nesirūpina Nemuno deltos upių žiočių valymu. Pasak mokslininko, Nemuno atšakos – Skirvytės žiočių gylis siekia tik 0,5-1 m, todėl šia upe nebegali plaukti ne tik žvejų ir pramoginiai laivai, bet ir vertingos žuvys. A.Švagždys priminė, kad dar prieš porą dešimtmečių Skirvytė buvo vertingų žuvų upė, dabar čia karaliauja karšiai, kuojos, kitos menkavertės žuvys. Stintų, keliaujančių Skirvytės upe link Nemuno, laimikiai sumažėjo kelis kartus.
Apie 15 metų nevalytos ir Pakalnės upės žiotys.
Mokslininko nuomone, Vyriausybė gal ir skirtų lėšų minėtų upių žiočių gylio atstatymui, bet procesą stabdo Nemuno deltos upėms žalingi Aplinkos ministerijos draudimai.
A.Švagždžio teiginius patvirtino ir Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Jis sakė, kad jau trejus metus lankosi Aplinkos ministerijoje dėl upių žiočių valymo reikalų. Merą piktina, kad kol ministerijos biurokratai nenusprendžia, kaip vykdyti upių valymą, upės tiesiog žūsta. Planavo, kad upių žiotis reikėtų išbraukti iš rezervato teritorijų, juolab kad tose vietose nieko unikalaus nėra, tačiau praeina šiek tiek laiko, ir vėl jokių ministerijos siūlymų ir sprendimų nėra.
Visiems turi užtekti vietos po saule
Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Petras Čimbaras sakė jau antrą kadenciją Seime matantis Aplinkos ministerijos demonstruojamą „visagalystę“ trukdyti žmogui naudingą veiklą. Jis įsitikinęs, kad ne vien tik paukščiukai ir žvėriukai turi išskirtinę teisę gyventi šiame krašte.
P.Čimbaro nuomone, daugiausia žalos padaryta tuomet, kai Aplinkos ministerijai vadovavo Valentinas Mazuronis. Tai V.Mazuronio užmojis buvo paversti Aukštaitijos ežerus žvejų mėgėjų Meka. P.Čimbaras minėjo ežerus, kuriuose žuvų įveisimui buvo sukišti milijonai, o rezultatas – minimalus. Pavyzdžiui, į Molėtų rajono ežerus buvo suleista gausybė karpių jauniklių. Žvejai jokio derliaus nesulaukė, nes karpiukai buvo ligoti ir išdvėsė.
Anot P.Čimbaro, V.Mazuronis, spręsdamas žuvininkystės reikalus, vadovavosi ne mokslininkų rekomendacijomis, bet siekė savo populistinių tikslų. Ministras, skelbdamas idėjas apie verslinės žvejybos uždraudimą vidaus vandenyse, sukiršino žvejus profesionalus su mėgėjais. Rinkimams tai padėjo, nes balsuojančių žvejų verslininkų yra tik keli šimtai, o mėgėjų – tūkstančiai.
Verslinės žvejybos įmonių asociacijos „Lampetra“ vadovė Siga Jakubauskienė pritarė Seimo nario P.Čimbaro prielaidoms apie žvejų sukiršinimą. Ji prašė Seimo politikų valstybės lygiu užtikrinti, kad diskusijos apie verslinės žvejybos uždraudimą būtų baigtos visiems laikams.
S.Jakubauskienė pateikė statistikos, kad Nemuno deltos upėse ir Kuršių mariose žvejoja apie 80 proc. visų žvejų. Todėl Seimo nariai paprašyti pasirūpinti, kad Aplinkos ministerijos vykdoma žuvų veisimo politika pasisuktų žvejams naudinga kryptimi – gausinti išteklius Pamario krašte. Taip rekomenduoja ir mokslininkai.
Kiti Seimo politikai Šilutėje kalbėjo, kad verta peržiūrėti Aplinkos ministerijos veiklos funkcijas. Buvo ir manančių, kad užtektų Aplinkos ministerijai palikti tik inspektavimo funkcijas, o ūkinę veiklą perduoti Žemės ūkio ministerijai.
Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai pažadėjo remti Šilutės savivaldybę kovoje su nepagrįstais Aplinkos ministerijos draudimais dėl upių žiočių valymo. Jie taip pat žadėjo įpareigoti Aplinkos ministeriją organizuoti žuvų veisimą vidaus vandenyse pagal moksininkų rekomendacijas.