Sekminės plačioje Žemaičių Naumiesčio apylinkėje nuo seno buvo viena didžiausių švenčių, o jas atgaivinę šiandieniniai naumiestiškiai saviškius ir svečius į šią šventę sukviečia jau 5-ąjį kartą.
Sekmadienį miestelio gyventojai vėl buvo maloniai nustebinti, kai pakilę rado ką tik sužaliavusiais berželiais apkaišytas tvoras ir vartus, nuo pusiaudienio Žaliajame kalne trenkė dūdos, sukosi šokėjų poros, garavo tik šiame miestelyje kepama išskirtinio gardumo kiaušinienė ir blynai, netrūko visokių atrakcijų, o meistrai mokė pasigaminti… tikrų tikriausią ožį. Tad širdžiai malonios veiklos rado ir mažas, ir senas.
Seniūnas norėtų sukviesti visus 
Garsas apie naumiestiškių Sekmines jau seniai pasklido po visus rajono kampelius, tad ir svetelių šventėje būta iš visur.
Pirmieji šventę pradėjo, o tiksliau visiems miestelio gyventojams apie ją priminė darželio – mokyklos ugdytiniai. Jie jau nebe pirmi metai puoselėja tradiciją nuo pat ryto savo kraštiečiams palinkėti gero sutarimo ir kad jų namus piktosios dvasios aplenktų. Todėl sukdami per sodybas vaikai apkaišė jas berželiais, tuo pradžiugindami ne vieną jaunesnį, o vyresniesiems jų jaunystę primindami.
O tiems, kas šios tradicijos reikšmės dar nežinojo, ją paaiškino jaunieji šventės vedėjai Guoda ir Domantas: „Tesugrįžta Sekminių dvasia į naumiestiškių širdis“, – kvietė jiedu. Po šv. mišių Arkangelo Mykolo bažnyčioje į Žaliakalnį ir šiemet vedė bene nė vienų Sekminių nepraleidęs Gražvydo Railos vadovaujamas orkestras „Pamario brass“, o paskui jį nusitęsė ilgiausia vietinių ir svečių eisena.
Visgi Žemaičių Naumiesčio žemių šeimininkas, seniūnas Jonas Budreckas dar nebuvo visai patenkintas susirinkusiųjų gausa. Anot seniūno, rengėjai – Žemaičių krašto etnokultūros centras – kasmet labai stengiasi, kad Žaliasis kalnas tądien būtų pilnutėlis žmonių. Tačiau sukviesti visų apylinkės ūkininkų, priraginti juos bent vieną sekmadienį atsipūsti po jauužbaigtų pavasarinių darbų, pabendrauti vieniems su kitais ir su vietos seniūnaičiais, vis dar nepavyksta.
Be kita ko, seniūnas priminė, kad „sekmą dieną švęsti tiesiog privalu“.
Katalikai, anot seniūno, negali gyventi be Kalėdų, Velykų, Žolinės ir Sekminių, todėl jis ragino tądien smagiai atšvęsti sėjos pabaigtuves, prisiragauti seniūnijos kolektyvo bei „Gerumo namų“ moterų kepamos piemenukų kiaušinienės ir blynų. O šiluma, anot gerai ūkininkavimą išmanančio seniūno, vis tiek ateis ir derlius bus geras.
Padėkota talkininkams
Saviškius sveikino ugdymo įstaigų vadovai Zofija Lydekienė ir Liudvikas Genys, pasidžiaugę, kad jų miestelis unikalus tuo, jog pirmasis pradeda ir paskutinis užbaigia visų rajono švenčių maratoną. Ir toliau puoselėti gražią tradiciją ragino ir gausaus derliaus vietiniams linkėjo būrelis atvykusių rajono politikų.
Seniūno ir Žemaičių krašto etnokultūros centro padėkos raštai už pagalbą organizatoriams ir paramą šventei įteikti Laimai Girulienei, Astai Leonavičienei, Vladui Maraulai, Augustui Baltučiui, Ritai ir Tomui Bartkams, Kazimierui Baginskui ir Stasiui Baltučiui, taip pat padėkota nuošalėje nelikusiam vietos jaunimui.
Etnokultūros Centro vadovas Valerijonas Krutikovas ir jo dešinioji ranka – etnografė Adma Baltutienė sakė, jog be šių žmonių paramos Sekminės būtų nepalyginamai skurdesnės.
Buvo atgaivos ir sielai, ir skrandžiams
Po oficialiosios dalies žiūrovai ir svečiai skirstėsi kas kur. Vieni suko prie jau liepsnojančio laužo, šalia kurio stovėjo bulvių krepšys. Čia pat jas išsikepę galėjo nusikelti į tuos laikus, kai tai buvo didžiausias gardumynas laukuose bandas ganiusiems piemenukams.
Kiti ilgai nelaukę stojo eilėn prie milžiniškoje naumiestiškių keptuvėje čirškančios kiaušinienės, mat po medžiais besisklaidantys jos kvapai seniai vertė visus gręžiotis.
Nebuvo nuvilti ir desertų mėgėjai – baltomis kepuraitėmis pasipuošusios gaspadinės vaišino vafliniais blynais su uogiene.
Ketvirtieji nosis kaišiojo į prekybininkų palapines, mat buvo pasižadėję saviškiams iš šventės kokį dailų dirbinį ar suvenyrą parvežti. Daugiausia jų turėjo „Gerumo namų“ moterys, teprašiusios už juos tik šiek tiek paaukoti, mat tądien rinko aukas neseniai nuo gaisro nukentėjusiai naumiestiškių šeimai.
Šventės svečiai nelaimės ištiktiems kraštiečiams suaukojo 63 eurus.
Nuo scenos nesitraukė tik tikrieji šokio ir dainos mylėtojai, negailėję plojimų mažiesiems ir vyresniems dainorėliams ir šokėjams.
Atokiau pievelėje būriavosi sportinių rungčių ir žaidimų mėgėjai, kuriuos būrė kūno kultūros mokytoja Vilija Parnarauskienė. Čia buvo galima išbandyti jėgas stumdant ir mėtant visokiausio dydžio žolės rutulius. Jaunimas su etnokultūros centro kultūrinės veiklos vadybininke Lina Balčiauskiene norinčiuosius išmokė iš šieno pasigaminti sodybos puošmeną – ožio skulptūrą.
Tad pralaimėjusių nebuvo nei tarp smaližių, nei tarp atrakcijų mėgėjų, nei apskritai tarp visų, atvykusių į naumiestiškių Sekmines.