32-ejų šilutiškė Renata Kislinkienė sako išgyvenanti geriausius metus. Ji yra įkūrusi sėkmingą verslą, turi dvi dukras ir mylintį, supratingą vyrą, su kuriuo kartu – jau 15 metų.
„Augau daugiavaikėje šeimoje, todėl ne viską turėjau, ko norėjau, bet visada žinojau, kad kai užaugsiu, nusipirksiu ką norėsiu. Mažais žingsneliais ėjau link to…“, – atvirauja Renata.
Gėlių salono „Meilenė“ savininkės savarankiško gyvenimo pradžia nebuvo rožėmis klota. Dar būdama abiturientė ji pajuto, kad laukiasi. Kai bendraklasiai stojo į aukštąsias mokyklas, ji ruošėsi pirmagimės gimimui. Kuriam laikui pamiršusi mokslus, jauna mama suko galvą, kaip sukurti geresnį gyvenimą savo šeimai.
Šiandien Renatos vyresnėlei Karinai – jau 12 metų. Mergaitė daug padeda, gerai mokosi, yra mažosios sesers Ignetės autoritetas. „Vis raginu ją mokytis, siekti svajonės ir nekartoti mano klaidų“, – sako laiminga mama.
Pilvuką dangstė švarku
Žinia apie nėštumą 19-metei Renatai buvo netikėta, tačiau neišgąsdino, nes ji jautė stiprų ilgamečio draugo palaikymą.
„Aivaras man jau buvo ir anksčiau pasipiršęs. Tada pajuokavom, kokios piršlybos, mokslus reikia baigti pirmiausia. Nepraėjus mėnesiui sužinojau, kad laukiuosi, ir paklausiau jo, ar dar galioja anas pasiūlymas“, – dabar juokiasi Renata.
Pora iškart pradėjo ieškoti būsto, kurti šeimą, o merginai dar teko ir dvyliktą klasę pabaigti. Nėštumo ilgą laiką nesimatė, o bendraklasiai ir mokytojai galvojo, kad Renata priaugo šiek tiek svorio.
Vėliau vis didėjantį pilvuką mergina įvairiais būdais stengėsi nuslėpti – uniforminį švarką nešiodavo ne ant pečių, bet rankose ir juo dangstydavo pilvą.
Kad laukiasi vaikelio savo auklėtojai ji pasakė, kai buvo 6mėnesius nėščia. Mokytoja tuomet irgi niekam neprasitarė, diskretiškai nutylėjo.
Tačiau kai atėjo vasara ir prasidėjo egzaminų sesija, nėštumo nebuvo įmanoma nuslėpti. „Atėjau laikyti egzamino ir labai jaudinausi, galvojau, kad dabar visi žiūrės į mane“, – pasakojo ji.
Ir nors visi pastebėjo, mergina nejautė jokio spaudimo ar atstūmimo. Direktorė pasikalbėjo su ja, paklausė, kaip sekasi.
Karjerą pradėjo prekybos centre
Ankstyva motinystė neleido Renatai svajoti apie nieką kitą, tik kaip suteikti šeimai geresnį gyvenimą. Kai dukrelei suėjo metai, ji pradėjo dirbti prekybos centre.
„Daug dirbau, nes norėjau būti informacijos skyriaus darbuotoja, o ne paprasta kasininke“, – sako išsvajotą vietą po 3 mėnesių pasiekusi moteris.
Renata džiaugėsi, kad dukrelei darželyje gerai sekėsi ir patiko: Karina nesirgo, tad mamai nereikėjo imti nedarbingumo pažymėjimų.
Prekybos centre Renata išdirbo kelerius metus, ir nors dirbti buvo smagu, norėjosi kažko daugiau. Be to, ir uždarbis netenkino, tad pradėjo dairytis kito darbo.
Save ji išbandė kaip padavėja, pyragų pardavėja, netgi apsaugos darbuotoja. Juokiasi, kad buvo coliukė „apsauginė“ (52 kg svorio ir 165 cm ūgio).
„Mama sakė, kad nekeisčiau darbų kaip kojinių, bet aš užsispyrusi, sakiau, tik jaunystėje ir reikia ieškoti savęs. Vis maniau, kad esu verta šio to daugiau“, – prisimena Renata.
Vėliau ji įstojo į Klaipėdos kolegiją mokytis finansų, bet po pirmojo kurso teko sustabdyti studijas, nes šeimoje prasidėjo „krizinis laikotarpis“ ir viena nebūtų išgalėjusi susimokėti už studijas.
Teko visa galva pasinerti į geresnio darbo paieškas, o su darbais buvo ne kas. „Vienas žmogus sakė: eik į valytojas, nieko nebaigusi, o nori geresnio darbo. Pasakiau, kad kol kas savo karjeros istorijos šiuo darbu nesu pasiryžusi papildyti. Negalvoju, kad darbas blogas, tiesiog per lengvas, nieko nereikia galvoti“, – prisimena ji.
Su drauge ji griebėsi drabužių pardavimo verslo. Pamena, kad nebuvo labai blogai, bet ir nieko gero nepasiekė, todėl teko rinktis „skudurus“ ir ieškotis darbo, kol visko neprarado.
Verslo planą parašė išėjusi motinystės atostogų
Renata visada svajojo dirbti darbą, susijusį su menu, bet galvojo, kad jos traukinys jau nuvažiavo. Vieną dieną ji pamatė laikraštyje skelbimą, jog reikalinga floristė. Nuėjusi pabandyti ji suprato, kad darbas gėlių salone jai patinka ir kad čia užsiliks ilgiau.
Dirbdama salone ji vis krimto finansų studijas. Paskutiniais studijų metais išėjusi motinystės atostogų, ji rašė diplominį darbą ir tuo pačiu sugalvojo verslo planą – atidaryti savo parduotuvę, kurioje bus prekiaujama ir su dovanomis bei vestuvių floristika.
Renatos verslo planą patvirtino INVEGA – įmonė, teikianti garantijas smulkiam ir vidutiniam verslui. Taip, pasiskolinusi 50 tūkst. litų (14,5 tūkst. eurų), ji su kūdikiu ant rankų, vyro ir vyresnėlės padedama, pradėjo rengti gėlių parduotuvę. Ji gerai prisimena parduotuvėje praleistas naktis su maniežu bei čiužiniu ant žemės – siekė kuo greičiau atidaryti išsvajotają parduotuvę.
Linki svajoti
Ir atidarius parduotuvę teko daug ir sunkiai dirbti. Pamena, kaip verkė, kai grįžusi namo rasdavo vėl miegančius vaikus… „Sakiau, nepamatysiu, kaip vaikai užaugs, nors visa tai dėl jų darau“, – nelengvą verslo pradžią prisimena moteris.
Šiandien jos šeima mamą mato dažniau – Renata turi daugiau laisvo laiko, nes parduotuvėje talkina dvi darbuotojos. Kiekvieną laisvą minutę ji stengiasi skirti dukroms: kartu žaidžia, spardo kamuolį, kalbasi.
„Nors buvo laikas, kai mažajai labiau reikėjo močiutės, šiuo metu iš darželio dažniausiai einame susikabinusios už rankų mudvi. O jeigu tenka man vesti į darželį, tai nešu ant rankų, ne todėl, kad ji nenorėtų eiti, o todėl, kad man gera ją glausti prie savęs“, – sako Renata.
Ar skiriasi motinystė labai jauname ir brandesniame amžiuje? Renata mano, kad einant metams atsiranda visai kitoks požiūris į vaiko auginimą.
„Kai jauna gimdžiau, galvojau, kad vaiko nereikia pratinti būti ant rankų, negalima daug nešioti, sūpuoti, kilnoti, reikia migdyti būtinai lovytėje. Savo mažąją – atvirkščiai – nešioju, kiek galiu, ir nešiu, kol panešiu, nes paskui dvylikametės nepaneši“, – patirtimi dalinasi mama.
Anksčiau verslininkė galvojo, kad du vaikai jai bus „maksimumas“, bet susilaukusi antros dukrelės pakeitė nuomonę. Ateityje Renata norėtų ir pagranduko.
Šiandien Renata į darbą eina su šypsena ir noru, o save vadina laimingiausiu žmogumi pasaulyje. „Svajonės pildosi, reikia tik nenustoti svajoti ir eiti svajonės keliu. Nebijoti suklupti, nes tik suklupus galima suprasti, kaip gera atsistoti ir eiti pirmyn. Tiesa, jau einu link kitos svajonės, nes kas nesvajoja – tas negyvena. O mano svajonės pildosi. Nenustokite svajoti!“, – visoms moterims ir mamoms linki šilto ir šalto mačiusi jauna verslininkė.
Laimėjo prizą TV3 konkurse
„Siekiu to, jog mano norai išprotėtų nuo mano galimybių“, – sako vietoje nenustygstanti Renata.
Praėjusių metų pabaigoje išvydusi reklamą per televiziją, ji nusprendė dalyvauti verslo sėkmės istorijų konkurse „Verslo Everestas 2015“, kuris buvo paskelbtas portale tv3.lt.
Per dvi savaites savo istorijomis su skaitytojais pasidalino net 43 startuoliai.
Renata sako net nespėjusi pamatyti savo įdėtos sėkmės istorijos, kai sužinojo, kad laimėjo papildomą prizą – straipsnį tv3.t portale. Gėlių salono „Meilenė“ įkūrėjos istorija sužavėjo ne vieną skaitytoją.
Veikli moteris laisvalaikiu dar suspėja lankyti moterų šokių grupę „Žvaigždūnė“, su kuria važiuoja koncertuoti ir yra pelniusi ne vieną apdovanojimą.