Kilęs iš Rusnės, artimas Mahatmos Gandžio bendražygis Hermannas Kallenbachas po daugybės metų priminė apie save, tuo į Rusnę jau keletą metų sukviesdamas daugybę garbingų svečių iš įvairių tolimiausių pasaulio šalių. Ryte vyko seminaras, vakare – apdovanojimų „Už nuopelnus Lietuvos ir Indijos draugystei“ ceremonija ir koncertas.
Į seminarą susirinko gidai
Į Rusnės salą atvykstantys žmonės dažnai sustoja prie išskirtinio paminklo, esančio Atmatos upės pakrantėje. Kyla klausimų, kas šie du vyrai, kodėl jiems čia pastatytas paminklas. Gidai suteikia turimą informaciją, tačiau dar yra ir neatsakytų klausimų. Į juos bandė rasti atsakymus svečias iš Izraelio dr. Shimon Lev ir Lietuvos ambasadorė Kinijoje Diana Mickevičienė, pakviesti į seminarą „Rusniškis Hermannas Kallenbachas – architektas, vertybininkas, Mahatmos Gandžio bičiulis“, kurį organizavo viešoji įstaiga „Indijos projektai“ ir Salos etnokultūros ir informacijos centras. Seminaro dalyvius pasveikino ir svečius bei lektorius pristatė lietuvių diplomatas, ambasadorius Laimonas Talat-Kelpša. Į seminarą buvo pakviesti dvidešimt keturi gidai, atvyko šešiolika – iš Palangos, Šilutės, Rusnės, Klaipėdos.
Tie, kurie skaitė 2020 metais išleistą iš Šilutės rajono kilusio Vytauto Toleikio ir dr. Shimon Lev straipsniais parengtą knygelę „Sielos dvyniai“, žino, kodėl tokie du skirtingi žmonės, susitikę Pietų Afrikoje apie 1903 metus, buvo vadinami „sielos dvyniais“, kokie jų nuopelnai Indijos taikaus pasipriešinimo kovoje, kokiu tikslu H.Kallenbachas Pietų Afrikoje įkūrė Tolstojaus namus, pats suprojektavo ir statė visą ansamblį (Levas Tolstojus – vienas nesmurtinio pasipriešinimo judėjimo pradininkų). Seminaro metu dr. Shimon Lev papasakojo, kad jis yra labai laimingas, jog jam teko garbė ir laimė susipažinti su H.Kallenbacho archyvu, kurį jam atvėrė H.Kallenbacho dukterėčia Isa Sarid. Pasidarytos dokumentų kopijos leidžia giliau ir atidžiau studijuoti šio iškilaus žmogaus gyvenimą. Tam jau paskyręs dešimtį metų. Dabar ruošia monografją. Papasakojo, kad visi, gyvenantys Tolstojaus namuose, viską darė savo rankomis, nebuvo tarnų (H.Kallenbachas buvo ,,nevedęs baltasis žydas, pretenzingas, labai gabus ir klestintis arhitektas, mėgstantis įvairias sporto šakas, teatrą, prabangą…“). „H.Kallenbachas įgyvendindavo Gandžio idėjas, rėmė jį materialiai, pats išmoko iš vienuolių gaminti sandalus ir išmokė Gandį. Į Johanesburgą iš Tolstojaus sodybos jie vaikščiodavo pėsčiomis – 42 km. Ir dar lenktyniaudavo, kuris greičiau nueis“, – pasakojo lektorius. Dar nėra atsakyta į klausimą, kodėl jie nebuvo susitikę 23 metus, po to, kai bandant išvykti su Gandžiu į Indiją, H. Kallenbachą suėmė. Išėjęs į laisvę, jis savo bendražygio neieškojo, abu susitiko tik 1937 ir 39 metais. Tačiau susirašinėjimas nenutrūko. Lektorius atsakė į seminaro dalyvių klausimus.
Diana Mickevičienė – Lietuvos ambasadorė Kinijoje, Vilniaus universiteto dėstytoja, knygos „Visos mano Indijos“ autorė, akcentavo, kad gidams labai svarbu apie vietą, objektą ar paminklą papasakoti taip, kad žmonės išsivežtų gerą jausmą. Kalbėdama apie H. Kallenbacho ir M. Gandžio draugystę, akcentavo, kad šie žmonės atvertė naują istorijos puslapį, kad jie abu vienodai svarbūs, kad jie įtakojo vienas kitą, formuodami asmenybes. „Per šių žmonių istoriją galime papasakoti pasaulio istoriją. Persipina keturių valstybių likimai – tai Lietuvos, Pietų Afrikos, Indijos ir Izraelio. H. Kallenbachas labai svarbus istorijai, nuveikė labai daug. Johanesburge jis suprojektavo daugybę namų – ir gyvenamųjų, ir labai modernių“, – dalijosi mintimis lektorė. Baigdama savo pasisakymą palinkėjo ieškoti kitų šeimos narių šaknų (šeimoje augo šeši broliai ir tik viena sesutė), siekiant pratęsti šio žmogaus istoriją.
Apdovanojimų ceremonija ir koncertas
Vakare Kultūros namuose vyko trečioji apdovanojimo „Už nuopelnus Indijos ir Lietuvos draugystei“ ceremonija. Vakaro vedėjai Edita Mildažytė ir Saulius Pilinkus pasidžiaugė, kad ceremonija galėjo įvykti, nes covidas vasarą truputį atsitraukė, ir supažindino su salėje esančiais garbingais svečiais, tai: Lietuvos ambasadorė Izraelyje Lina Antanavičienė, Lietuvos ambasadorė Kinijoje Diana Mickevičienė, Lietuvos ambasadorius Indijoje Julius Pranevičius, Vokietijos ambasadorius Lietuvoje p. Mathias Sonn su žmona RijAn, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Indijos Respublikos garbės konsulas Lietuvoje, pirmasis apdovanojimo „Už nuopelnus Indijos ir Lietuvos draugystei” laureatas, o šiemet pagerbtas ir Lietuvos valstybiniu apdovanojimu, p. Rajinder Čiodri (Chaudhury), Hermanno Kallenbacho gyvenimo tyrinėtojas, biografas, įvairių kultūros projektų vadovas, mokslininkas iš Izraelio p. Shimon Lev, Lietuvos ir Indijos forumo vadovė, Indijos klasikinio šokio meistrė Kristina Dolinina Luna, ambasadorius Rytis Martikonis. Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis pasidžiaugė, kad kiekvienais metais į Rusnėje vykstantį gražiu vardu vadinamą „Šeimos susiėjimą“ susirenka vis daugiau garbingų žmonių, tarp kurių jaučiamas artimas ryšys. Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė taip pat pasidžiaugė jau tradiciniu tapusiu renginiu ir brangiais svečiais: „Galvojome, pastatys paminklą, tuo viskas ir baigsis, tačiau projektas tęsiasi, kiekvienais metais vis daugiau žmonių. Didžiuojamės, kad galime juos pasikviesti į Rusnės salą“.
Sveikinimo žodį tarė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Lietuvos ambasadorė Izraelyje Lina Antanavičienė, Vokietijos ambasadorius Mathias Sonn ir Lietuvos ambasadorius Indijoje Julius Pranevičius.
Laimonas Talat-Kelpša pasidžiaugė, kad šiemet rusniškiams ir Rusnės svečiams su komanda paruošė ypatingą dovaną: „Ką tik iš spaustuvės išėjo nauja, dar dažais kvepianti komiksų knygelė „Pirmieji Lietuviai Indijoje”. Ir šiemet norėjome kažkaip ypatingai paminėti šią dieną, tad sugalvojome išleisti knygelę apie garsius Lietuvos keliautojus Indijoje. Ją gali pasiimti kiekvienas šventėje dalyvaujantis žmogus. Atmintis gyva, kol nuolat apie ją pasakojama“.
Vakaro vedėjai pasikeisdami kalbėjo, kad apdovanojimo „Už nuopelnus Lietuvos ir Indijos draugystei” ištakos – dar 2015 metais, kai netoliese, vos už kelių žingsnių nuo šio centro, iškilo paminklas Mahatmai Gandžiui ir Hermannui Kallenbachui. Pastatyti paminklą užtruko ilgiau nei metus, tačiau pats procesas draugėn subūrė tiek įdomių žmonių, sumezgė tokį stiprų bičiulystės kamuolį, kad nesinorėjo jo paleisti. Juolab kad paminklas iš tiesų pasitarnavo ir dviejų šalių – Indijos ir Lietuvos – stiprėjantiems ryšiams. Jis – ir paminklas tiems, kurių jau netekome: skulptūros autoriaus Romo Kvinto ir statybas prižiūrėjusio architekto Gintauto Vyšniausko. Paminklą mecenavo vienas garbingiausių ir turtingiausių Indijos žmonių, farmacininkas, mecenatas dr. Yusufas Hamiedas, pats 1936 metais gimęs Vilniuje.
„2019 m. įsteigtas apdovanojimas – šio paminklo miniatiūrinė kopija, atspausdinta šiuolaikinėmis technologijomis – 3D spausdintuvu. Į pasaulį jau išleisti du apdovanojimai, vieno lauretas šiandien čia, tarp mūsų – ponas Radžinder Čiodri“, – kalbėjo S. Pilinkus.
Idėja paminklą pastatyti čia, Rusnėje, gimė mokytojui ir visuomenininkui Vytautui Toleikiui, kilusiam iš Barvų kaimo, pernykščiam apdovanojimo laureatui. Šių metų apdovanojimo ceremonijoje jis nedalyvavo.
„Vytautas Toleikis tikėjo ir pernai mums visiems čia sakė, jog šis paminklas – ne Gandžiui ir ne Kallenbachui, o Draugystei. Nes šių dviejų asmenybių bičiulystės jėga ne tik nutiesė kelią taikaus pasipriešinimo sąjūdžiui, atvedusiam į laisvę ir Indiją, o 1990 metais – ir Lietuvą. Gandžio ir Kallenbacho draugystė – tai ir istorija apie asmeninį tobulėjimą, nesavanaudišką dalijimąsi, aukojimąsi kito ir aukštesnių tikslų labui. Kas buvo aktualu prieš daugiau nei 100 metų – aktualu ir šiandien“, – kalbėjo S. Pilinkus.
„Už tai, kad pasaulis sužinojo Hermanno Kallenbacho reikšmę Mahatmos Ganžio gyvenimui, turėtume būti dėkingi vienam mūsų šio vakaro svečiui. Tai jis pirmasis susidūrė su Kallenbacho asmeniniu archyvu, su jo laiškais Gandžiui, ir nusprendė tuo rimtai užsiimti. Kaip pats sako – tuomet be jokio tinkamo pasirengimo. Į priekį vedė tik nuojauta, jog tai svarbu, ir didelis H. Kallenbacho artimųjų parodytas pasitikėjimas, nes leido jam prieiti prie šeimos asmeninių daiktų. Šio darbo pasekmė – monografija „Sielos dvyniai: Mahatmos Gandžio ir Hermanno Kallenbacho istorija”, išleista 2012 metais Indijoje ir ten sulaukusi didelio pasisekimo. Vėliau sekė dar keli straipsniai, o šiuo metu mūsų svečias su Pietų Afrikos mokslininke Kathy Munroe ruošia naują knygą, kurioje atskleis Kallenbacho gyvenimo vingius po to, kai Gandžio ir Kallenbacho keliai išsiskyrė“, – tęsė pretendento į apdovanojimą pristatymą vedėjai.
Kam skirti apdovanojimą šiais metais, kai minime Kallenbacho 150-ąsias gimimo metines, nei Lietuvos ir Indijos forumui, nei Rusnės bendruomenei abejonių nekilo.
Atsiimti apdovanojimo „Už nuopelnus Indijos ir Lietuvos draugystei” į sceną buvo pakviestas ponas Shimon Lev iš Izraelio.
Po apdovanojimo įteikimo koncertavo Neda Malūnavičiūtė ir Olegas Ditkovskis. Įvyko jaukus ir nuoširdus tikro garso koncertas.