Šilutės senelių globos namuose 90-ties metų jubiliejai švenčiami ne taip jau dažnai. Bet šiemet tokia sukaktis yra – prieš savaitę ją sutiko čia gyvenanti Juzefa PUPŠIENĖ.
Garbaus amžiaus senolę sveikinimais apibėrė globos namų darbuotojai, artimieji, čia gyvenantys bendraamžiai bei rajono savivaldybės atstovai.
Vyriausia iš visų šešių brolių ir seserų p.Juzefa augo ne su tėvais – ją augino močiutė. Sako, buvusi jai labai gera, labai mylėjusi, todėl ir pasiėmusi ją iš tėvų namų. Šie net šiek tiek pyktelėję, kad dukters neturėję.
Juzefa pergyveno visus savo brolius ir seseris, 23 metais pergyveno ir vyrą, kuris, sako, labai jai geras buvęs. Tik va, savų atžalų su juo taip ir nesusilaukė. „Viena kaip paukštis jau likau, o tą ilgą amžių, matyt, iš mamos paveldėjau“, – sako močiutė.
Bet ne tokia jau vieniša ji šiandien. Rūpinosi ji dukterėčia, ją leido į mokslus, todėl šiandien sesers dukra – bene artimiausias močiutės žmogus, jau 7 metai lankantis ją globos namuose.
Džiaugiasi senolė ir savo kambario kaimyne Stefa – abi viena kitai geros esančios, lauktuvių parnešančios. Geri, anot jubiliatės, ir visi globos namų darbuotojai. „Oi, niekur nenorėčiau iš čia eiti, niekas – net vaikai – seno žmogaus taip neprižiūrėtų, kaip čia esame prižiūrimos“, – rypuodama net susigraudina.
Endriejave augusi 25-erių p.Juzefa nutekėjo pas vyrą į Saugas, į Bružų kaimą, čia su juo amželį ir nugyveno. Dirbo tuometiniame Lapynų tarybiniame ūkyje viską, ką reikėjo – ir karves melžė, ir rugius rišo, ir į turgų važiavo kolūkio turtą pardavinėti.
„Pensiją užsidirbti norėjau, tai stengiausi“, – sako p.Juzefa. Paklausta, ar tos pensijos šiandien užtenka, vėl sumosuoja rankomis: „Oi, visko man dabar užtenka, kad tik sveikatos būtų“.
Kartu su kambario drauge senolė skaito laikraščius, žiūri televizorių. Ypač mėgstanti žinių laidas, anot jos – senus dainininkus ir… sporto laidas, mat ir pati mokykloje besimokydama bėgikė buvusi.
Rašyti atsakymą