Seniesiems Šilutės medžiams artėja gyvenimo pabaiga

medziu salinimas_lietuvininku_gŠilutės gyventojai visada didžiavosi visoje Lietuvoje žinomu neoficialiu savojo miesto pavadinimu: „žaliasis miestas“. Tad nieko keista, kad žaliojo veido išsaugojimui miestelėnai yra itin jautrūs: vos ne dėl kiekvieno nukirsto medžio skundais užverčia ir redakcijas, ir valdiškas institucijas.

Todėl buvo dvigubai keista, kad į antradienio pavakarę vykusį miesto istorinės dalies želdinių būklės analizės ir ateities koncepcijos pristatymą atvyko vos keli rajono savivaldybės, architektų bei žiniasklaidininkų atstovai ir keli miestelėnai.

 

Atėjusiuosius nemaloniai nustebino išties liūdni Šilutės senamiesčio medžių būklės analizę atlikusių UAB „Hidrostatybos projektai“ specialisčių pateikti skaičiai: dauguma medžių yra 100 ir daugiau metų senumo, 8 proc. jų yra tokios kritinės būklės, kad turi būti nedelsiant pašalinti, o trečdalio būklė yra vos vos pakenčiama.

Susitikimo dalyviams tik apgailestauti beliko ne tik dėl to, kad išgirdo jie tokius liūdnus faktus, bet ir todėl, kad neišgirdo jokios to žaliojo miesto rūbo tvarkymo koncepcijos, nors kaip tik tai iš anksto ir buvo žadėta.

Parengė ir paskaitą apie… miesto ištakas

Šilutės miesto istorinės dalies kraštovaizdžio (želdinių) tvarkymo projekto parengimo konkursą laimėjusios Gargždų UAB „Hidrostatybos projektai“ specialistai prieš mėnesį ėmėsi darbo miesto gatvėse: ėjo nuo medžio prie medžio ir vertino jų visų būklę. Taip apeitas keliolikos hektarų plotas nuo Verdainės iki Geltonojo tilto, ties H.Šojaus dvaru.medziu salinimas_praneseja

Anot šį darbą pristačiusių specialisčių Simonos Mikalauskaitės ir Jolantos Kitros, tai daryta Savivaldybės užsakymu, nes numatyta parengti tolesnio mūsų želdinių tvarkymo projektą – atsodinimo galimybes ir geresnius želdinių tvarkymo būdus.

Tačiau kaip tik tų galimybių ir būdų šilutiškiai neišgirdo. Užtat susirinkusieji buvo priversti išklausyti pusvalandžio paskaitą apie visiems jiems jau gerai žinomus dalykus: miesto kūrimosi ištakas iš 4 kaimų, prekybos ir amatų vystymąsi, H.Šojaus miestui dovanotas žemes, senuosius istorinės miesto dalies pastatus ir istorinio paveldo objektus, šiais laikais miesto „širdyje“ ypač suaktyvėjusius lengvojo transporto srautus bei mūsų „kraštovaizdžio erdvinę struktūrą ir dominantes“.

Specialistės „pranešė“ ir daugiau gerai žinomų dalykų: kad želdiniai turi gerinti oro būklę, mažinti jo taršą ir įprasminti istorinį paveldą, žinoma – nekelti pavojaus žmonėms ir pastatams. Trumpai tariant, jie turi tiesiog gerinti aplinkos kokybę.

Tuo tarpu Šilutėje, anot jų, dėl želdinių gausos jau yra dengiami net kai kurie kultūros paveldo objektai. O patys šilutiškiai gerai žino, kad būta ir tragiškų nelaimių, kurias sukėlė audros metu griuvę medžiai. 

medziu salinimas_publikaTrečdalį medžių reikia skubiai nupjauti

Šilutės istorinėje dalyje buvo įvertinta apie 850 lapuočių ir apie 60 spygliuočių medžių būklė. Daugiausia čia auga įvairių liepų, šiek tiek mažiau klevų ir kaštonų. Būtent šios rūšys, anot S.Mikalauskaitės, formuoja Šilutės „žaliąjį karkasą“. Yra ir retų želdinių: magnolijų, riešutmedžių, kanadinė cūga.

Mūsų medžių būklė buvo vertinama atsižvelgiant į daugelį kriterijų: lapų, kamieno ir šaknų struktūrą, pažeidimus, buvo matuojami jų kamienai, aukštis ir t.t. Rasta daug medžių puvinio pažeistomis šerdimis, nuplėšyta žieve ir kitaip pažeistų.

Suskaičiuota, kad kuo skubiau reikėtų kirsti 8 proc. senojoje miesto dalyje augančių medžių (apie 70 vnt.), tuoj pat po to reikėtų nupjauti dar 24 proc. medžių (apie 220 vnt.). Maždaug 270 medžių (30 proc. visų ištirtų medžių), anot specialisčių, yra pakenčiamos būklės, o apie 350 medžių (38 proc.) yra patenkinamos arba geros būklės.

Viešnios neslėpė, jog dėl tokios mūsų miesto medžių būklės yra kalta Šilutės valdžia – žaliasis rūbas iki šiol buvo netinkamai prižiūrimas, medžiai nebuvo laiku genimi, todėl labai nukentėjo.

Specialistės konstatavo, kad želdinių kiekio mieste negalima mažinti – vietoj visų iškirstų medžių turi būti pasodinti nauji medeliai. Tai turi vykti etapais. Dabar miestuose sodinamos medžių rūšys, turinčios kur kas kompaktiškesnę šaknų sistemą ir lają, kurios nereikia dažnai genėti.

Atvyko… išklausyti nuomonių?

Šią ataskaitą išklausę susirinkusieji ne su viskuo buvo linkę sutikti.

Architektė Alma Čepienė siūlė pirmiausia pamąstyti, ar tikrai reikia visus medžius atsodinti, nes daug kur medžiai uždengtų istorinius objektus.

Anot A.Čepienės, specialistės teigia, kad turi būti saugomas ir tobulinamas miesto kraštovaizdžio identitetas, tačiau ji nesuprato, ką jos siūlo tobulinti?

„Inventorizaciją padarėt gerą, bet išvadų – jokių. Todėl nevadinkite to koncepcija. Koncepcijoje turėtų būti jūsų pozicija, o čia koncepcijos nėra. Atvežkite mums sprendinius“, – sakė A.Čepienė.

Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Viktoras Bičkauskas irgi sakė neišgirdęs koncepcijos ir pasigedęs rekomendacijų, kur ir ką vertėtų sodinti, bei pastebėjimo tų vietų, kuriose medžių dabar trūksta. Jis neabejoja, kad reikėtų atsodinti ir tuos medžius, kurie Šilutėje buvo iškirsti pastaraisiais metais. Informacija apie tai, kur kokie medžiai augo, yra, ir ją bus nesunku rasti.

Anot V.Bičkausko, nors kaskart nukirtus vieną medį Šilutės seniūnui buvo duodamas nurodymas jo vietoje pasodinti tris, bet jie būdavo sodinami kitose vietose nei pašalintasis.

Padėtį švelninti bandžiusi J.Kitra sakė, jog specialistės atvyko atsiklausti šilutiškių nuomonės, jog šis pristatymas yra „tik esamos situacijos analizė“, ir kad miesto gyventojai turėtų „pasisakyti, jei nori dar sutankinti Šilutės želdinius, ar tikrai nori matyti Šilutę labai tankią ir žalią“.

„Jūs iš mūsų norite idėjų? Bet juk ne mes rengiame projektą“, – stebėjosi A.Čepienė.

Atvažiuos dar ne kartą

Architektai pasigedo ir pasiūlymų, kokiu principu – gatvėmis, ruožais ar kvartalais – turėtų būti šalinami seni medžiai. V.Bičkauskas siūlė pirma pasodinti naujus, o tik tada kirsti senuosius.

A.Čepienės nuomone, tai, kas šiandien daroma su Šilutės želdiniais, yra „nusikaltimas ir vandalizmas“. Ir jai įdomu, kokias įmones želdinių tvarkymui samdo Savivaldybė, kad šios sugeba taip nusikalstamai nugenėti medžius, kad jie tiesiog žūsta.

Savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus siūlė pasvarstyti ir dėl to, kad dar patenkinamos būklės medžius vertėtų pašalinti kartu su tais „nebepatenkinamais“. Mat tuomet iš projektinių lėšų būtų galima vienu ypu atsodinti daugiau medžių ir tolesniuose etapuose nebereikėtų vėl grįžti į tas pačias gatves. Taip būtų racionaliau.

Tai, pasak specialisčių, galės nuspręsti pati Savivaldybė.

Galiausiai mūsų miesto žaliąjį rūbą mėnesį tyrinėjusios Gargždų įmonės specialistės pažadėjo kitą kartą šilutiškiams atvežti jau projektinius pasiūlymus.

Pasak R.Rimkaus, tikimasi, kad sprendinius pavyks gauti per kelis mėnesius, nes kuo greičiau reikia teikti ir paraišką finansavimui gauti.

O „Hidrostatybos projektams“ baigus šį darbą bus sumokėta 6050 eurų.