Koplytėlė senosiose Šilutės kapinėse, esančiose prie geležinkelio, praėjusį šeštadienį buvo pilna žmonių. Čia atidaryta paroda, kurioje užfiksuota, kaip Šilutės, Pagėgių ir Tauragės jaunimas ir kiti entuziastai padeda išsaugoti kultūrinį Mažosios Lietuvos paveldą – senųjų kapinaičių kryžius, tvoreles, kapavietes.
Paroda veiks iki spalio 1 dienos. Norintys ją apžiūrėti, turi kreiptis į Šilutės muziejų.
Kapinių tvarkymas pažadina jaunimą
Parodos iniciatorius – viešosios įstaigos „Augustana“ atstovas Algis Šveikauskas. Jis koordinuoja nuo 2012 metų VšĮ „Augustana“ vykdomą ir Kultūros tarybos remiamą projektą „Evangelikų liuteronų kapinių duomenų bazė: praktika ir tikrovė“, kurio tikslas yra apsaugoti Mažosios Lietuvos neveikiančiose evangelikų liuteronų kapinėse išlikusius antkapinius paminklus, juos inventorizuoti, internete sukurti jų registrą.
A.Šveikauskas į šį svarbų darbą įtraukė daugelio rajonų mokyklas, kraštotyrininkus ir džiaugiasi, kad sukurta internetinė kapinaičių duomenų bazė kasmet pildoma. Itin svarbu, kad inventorizuojant kapinaites, jaunimas turi galimybę susipažinti su krašto istorija, kultūros ypatumais, prisidėti atnaujinant išvartytus kryžius, kapų tvoreles, antkapius. Jis ėmėsi žygių, kad Kultūros ministerija irgi prisidėtų prie senųjų kapinaičių išsaugojimo, o ne viską užkrautų ant savivaldybių, seniūnijų pečių. Pasak A.Šveikausko, jis sutarė su kultūros ministru Š.Biručiu, kad ateityje bus skiriama lėšų kapinaitėms prižiūrėti.
„Mokiniai labai noriai dalyvauja ekspedicijose, vaduoja kapines nuo sąžalynų, tiesina, dažo vandalų nuniokotus kryžius. Visa tai padeda vaikams suvokti gimtojo krašto savitumą, sužinoti apie senąsias tradicijas, kultūrą, žmonių gyvenimą. Tai mums padeda ugdyti Mažąją Lietuvą mylinčius žmones, ne vieną paskatina rinktis istoriko specialybę“, – sakė projekto partneriais tapę Pagėgių A.Mackaus gimnazijos istorijos mokytojas Eugenijus Dargužas, Tauragės kultūros centro Kultūros paveldo tarnybos vadovas Edmundas Mažrimas, į projekto vykdymą įtraukę jaunimą. Tauragės ir Pagėgių jaunimo darbai, užfiksuoti nuotraukose, sudaro nemažą dalį šios naujos parodos.
Apie mokinių, dalyvaujančių kapinaičių būklės fiksavimo projektuose, susidomėjimą istorija, krašto kultūra ir paveldu, kalbėjo ir Šilutės 
pirmosios gimnazijos dailės mokytoja Kristina Blankaitė, kuri su gimnazistais 2010 metais įgyvendino projektą „Jie kūrė mūsų kraštą…“. Mokiniai fiksavo kapinių būklę, senųjų kalvių sukurtas meniškas metalines tvoreles, kryžius. Parodos lankytojai, gėrėdamiesi gimnazistų piešiniais, aprašymais, neabejojo, kad tokią parodą vertėtų parodyti ir kituose šalies rajonuose.
Yra daug pagalbininkų
Parodos kūrėjus ir jų atliekamus svarbius darbus pristačiusi Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė dėkojo visiems entuziastams, kurie vienaip ar kitaip padeda išsaugoti sakralinį mūsų krašto palikimą. Kad šią parodą galima eksponuoti senųjų kapinių koplytėlėje, istorijos ir kultūros puoselėtojai dėkingi jos atnaujinimu pasirūpinusiai Šilutės r. savivaldybei (skyrė lėšų perdengti stogą), Šilutės gražinimo draugijai (tvarko kapines, rūpinasi koplyčios remontu), bičiuliams iš Vokietijos Beverstedto miesto, kurie aktyviai bendradarbiauja su Šilutės evangelikų liuteronų bendruomene, finansiškai remia Šilutės koplytėlės atstatymo darbus, Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklai, kurios mokiniai remontavo koplyčią, Šilutės seniūnijai, kuri rūpinasi kapinių ir koplyčios priežiūra.
Parodos atidaryme dalyvavę svečiai iš Beverstedto – buvęs miesto meras Martin Bensen, Karin ir Helmut Meyer šeima, itin besirūpinantys finansine parama koplytėlės atnaujinimui, sakė, kad rudenį planuoja atvežti apie 50 kėdžių, kad šiuose maldos namuose būtų galima vesti pamaldas, kitus renginius. Ir šios viešnagės metu kopolyčios remontui paaukojo 500 eurų.
Svečiams ir visiems, kurie padeda išsaugoti senąsias kapinaites visame krašte, dėkojo Šilutės evangelikų liuteronų parapijos klebonas Remigijus Šemeklis, Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus.
Su grupele buvusių mūsų krašto gyventojų Šilutę aplankęs Kauno technologijos universiteto profesorius, habilituotas technologijos mokslų daktaras Edmundas Kibirkštis sakė visada jaučiantis sentimentus mūsų kraštui, nes gyveno Žalgirių kaime, baigė Rusnės vidurinę mokyklą. Girdamas entuziastus, puoselėjančius istorinį paveldą, jis žadėjo paprašyti savo buvusių mokinių – „Šilutės baldų“, „Hidraulinių pavarų“ gamyklų vadovų – prisidėti prie koplytėlės atnaujinimo ir perkloti jos išklaipytas grindis.
Pasidaliję įspūdžiais, prisiminimais, pasiūlymais, parodos lankytojai buvo maloniai nustebinti į Šilutę grįžusios gyventi Brigitos Čigirač vaišėmis – moteris pagal senovinius receptus iškepė du didžiulius pyragus.
Projektas: „Prie Šyšos krantų: Istorija.”