Kovo pradžioje Šilutėje turėjo būti pradėtos tvarkyti seniai aršių diskusijų objektu tapusios senosios evangelikų liuteronų kapinės. Tačiau beveik 4 ha teritorijos darbams beprasidedant, viskas sustojo. Visuomenininkų prašymu, kovo 12 dieną kapinės buvo įtrauktos į Lietuvos kultūros vertybių registrą, taigi jose nebegalima nei takų tiesti, nei suoliukų statyti, nei krūmų kirsti.
Visuomenininkai sunerimę, kad kapinių tvarkymo projektas įformintas kaip viešųjų erdvių tvarkymas, o požeminiai elektros kabeliai, pasivaikščiojimo takai bus tiesiami per medžių kamienus, šaknis ir kai kur net per kapavietes.
Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis sako norintis, kad ši miesto vieta būtų sutvarkyta, kapinėse atsirastų suoliukai ir pasivaikščiojimo takai. Anot jo, visiems užtenka žmogiškumo suprasti, kad niekas nenorėjo tiesti takų per kapus, tiesiog ženklinant takus įsivėlė klaida, kuri ir taip būtų buvusi ištaisyta.
Merui nesuprantama paveldosaugininkų pozicija, nes anksčiau jie buvo išdavę leidimą šiam projektui vykdyti. Šiuo metu derinama, kiek galima pakeisti projektą, kai dabar kapinės įrašytos į Kultūros vertybių registrą. Anot mero, jeigu to nepavyks suderinti, kapinės liks tokios būklės, kokios yra dabar, o Savivaldybė teisybės ieškos teisme, nes patirs didelių nuostolių.
Savivaldybė patirs nuostolį
Šilutės rajono savivaldybės užsakymu parengtas Lietuvininkų ir Tilžės gatvių „gretutinių teritorijų viešųjų erdvių sutvarkymo, suformuojant rekreacijai ir aktyviai miestiečių veiklai patrauklias erdves“, projektas. Pagal jį kapinių teritorijoje turėjo būti nutiesti natūralaus akmens skalda grįsti 2,5 ir 2,9 metro pločio takai, pastatyta 18 suoliukų ir tiek pat šiukšlių dėžių, įrengta 30 šviestuvų.
Kaip „Lietuvos žinioms“ sakė Savivaldybės Planavimo ir plėtros skyriaus vedėjas Remigijus Budrikas, vien dokumentų parengimas rajono mokesčių mokėtojams jau kainavo beveik 15 000 Eur – per 11 000 Eur išleista techniniam projektui, o ekspertizei – per 3 000 Eur. Dalį šių Šilutės rajono biudžeto pinigų Savivaldybė tikėjosi atgauti iš ES fondų, nes turėjo finansuoti tik 7,5 proc. viso projekto vertės. Dabar gali tekti ne tik grąžinti visus pinigus, bet ir patirti didžiulių nuostolių, jei darbai nebebus vykdomi.
Gavus pinigų iš ES fondų, konkurso būdu parinktas daugiau nei 211 000 eurų vertės darbų rangovas. „Dabartinė žemės nuosavybė sudaro prielaidas Šilutės rajono savivaldybės administracijai netrukdomai įgyvendinti tvarkybos darbus. Teisinių apribojimų nėra nustatyta“, – rašoma projekte.
Kai buvo rengiami dokumentai, kapinių teritorija Kultūros vertybių registre nebuvo atskirai apibrėžta, o tik priklausė Šilutės miesto istorinei daliai, taigi jų tvarkymui buvo taikomi visai kitokie reikalavimai. Registre kapinės atsirado tik šiemet kovo 12-ąją, po KPD Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžio.
Norėjo padaryti parką?
„Mums užkliuvo viena svarbi aplinkybė – Šilutės rajono savivaldybės administracija kapinių sutvarkymo projektą norėjo įgyvendinti kaip tvarkant paprastą viešąją erdvę. Net projektavimo dokumentuose nerasite žodžio „kapinės“, nes ten kalbama apie Tilžės gatvės parką. Tad iš kapinių jie norėjo padaryti parką. O aiškino tai labai paprastai: esą kapinių tvarkybai ES lėšų nebūtų gavę, o štai nutylėję faktą, kad bus tvarkomos kapinės ir jas įvardiję kaip viešąją erdvę, gavo. Ką tai reiškia? Ogi nieko gera“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo asociacijos „Šilutės gražinimo draugija“ vadovas Egidijus Vidrinskas. Jis tikino, kad net topografinėje projektuotojų pateiktoje nuotraukoje nebuvo pažymėtas nė vienas kapas.
„Jie braižė, planavo taip, lyg ten būtų kokia nors atvira vieta. O ten juk pilna kapų, tvorelių, kitokio paveldo. Tad nenuostabu, kad neseniai, pradėjus žymėti būsimojo tako kontūrus mediniais stulpeliais, netekome žado: takai eitų per kapavietes. Tie takai suprojektuoti neatsižvelgiant į realią situaciją. Be to, projekte figūruoja nauja statyba. Tad takus norėta tiesti neatlikus jokių archeologinių, istorinių, architektūrinių tyrimų. Dabar, kai kapinės įrašytos į Kultūros vertybių registrą, tokie dalykai nebegalimi“, – pasakojo visuomenininkas.
Išplatino viešą laišką
Praėjusią savaitę Valstybinės J. Basanavičiaus premijos, Vydūno, M. Jankaus, I. Simonaitytės premijų, „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatai, nuo 1980 m. tiriantys Šilutės apylinkių kultūros paveldą Martynas ir Marija Purvinai išplatino viešą laišką rajono merui V. Laurinaičiui:
„<…>Deja, po ketvirčio amžiaus Šilutėje prasidėjo visai kitokie dalykai, paniekinant ne vien Mažosios Lietuvos paveldą, bet ir Atgimimo laikų entuziastų ir Lietuvos patriotų pastangas. Vien pastaraisiais metais išgarsėta tokiais barbariškais žygiais kaip kova su esą senais medžiais ir senųjų gyventojų (evangelikų liuteronų) kapinėmis. Netenka girdėti apie kokią pozityvią paveldosauginę veiklą, visiškai ignoruojami anksčiau atlikti darbai. Iš Šilutės kultūros darbuotojų buvo brutaliai išstumta Roza Šikšnienė, tiek daug nuveikusi viso Šilutės krašto kultūros labui, sugebėjusi atkurti H. Šojaus dvaro sodybos reikšmingą dalį.
Stulbina tiesiog absurdiškas sumanymas didžiąsias Šilutės evangelikų liuteronų kapines, kur nuo XIX a. palaidota tūkstančiai vietos gyventojų, paversti esą smagių pramogų teritorija, per kapavietes nutiesiant kelius ir takus, ten statant amžinojo poilsio vietai visiškai netinkamus įrenginius ir kt. Visai tai barbariškai veiklai skiriamos didžiulės sumos pinigų iš Europos Sąjungos lėšų. Dabartiniai Šilutės vadovai turbūt vaizduoja, kad nežino, jog tai – didžiausias ir vertingiausias Lietuvos Respublikoje išlikęs Mažosios Lietuvos tradicinių kapinių paveldo kompleksas, kad tos kapinės buvo inventorizuotos, tirtos ir įvertintos. Šilutės savivaldybė savo užmačioms vykdyti pasitelkė kažkokius neatsakingus projektuotojus, įžūliai ignoravusius kultūros paveldo vertybes, jau atliktus tyrimus, ir pateikusius nemokšiškus ir neprofesionalius sprendinius. Dar daugiau – pats dabartinis Šilutės rajono meras grasina teismais visuomenininkams ir paveldosaugininkams, atseit, trukdantiems sparčiai ir be jokių skrupulų naikinti Mažosios Lietuvos kultūros paveldo vertybes. Už tokius akibrokštus atsakomybė tenka ir esą nepamainomai Šilutės raj. kultūros vadovei V. Griškevičienei, daugelį metų kovojančiai prieš Mažosios Lietuvos kultūros paveldą ir jai neįtinkančią šio krašto istoriją bei kultūrą.
Tenka priminti, kad tokią barbarišką veiklą Europos žmogaus teisių teismas ir kitos institucijos gali įvertinti kaip konfesinės mažumos (nykstančios evangelikų liuteronų bendruomenės) persekiojimą, jos esminių vertybių prievartinį naikinimą, už tai iš Šilutės raj. savivaldybės priteisdamas milžiniškas kompensacijas. Šilutė pasaulyje plačiai išgarsėtų ir neteisėtu Europos Sąjungos lėšų panaudojimu tikslams, kurie visiškai prieštarauja europinėms vertybėms ir siekiams.
Ar iš tiesų p. V. Laurinaitis siekia išgarsėti kaip Mažosios Lietuvos kultūros paveldo naikintojas, kurio vadovavimo laikais vykdyta tiek tamsuoliškų dalykų? Ar bus kada nors atsitokėta? Ar Šilutė toliau grims į korupcijos, neatsakingumo ir gūdaus tamsuoliškumo liūną?“.
Ženklinimo klaida
“Šilutės naujienoms“ meras V. Laurinaitis sakė manantis, kad šis M. ir M. Purvinų laiškas neturi jokio realaus pagrindo, parašytas, remiantis emocijomis, tačiau visas pastabas jis priimantis ir į susidariusią situaciją žiūrintis lanksčiai.
„Galima kritikuoti vienas kitą, bet aš manau, kas parašyta šiame laiške, tikrai neatitinka realybės. Seni, sergantys medžiai turi būti keičiami atsodinant naujus. Sutinku, kad kapinės ramybės vieta, ne pramogų objektas, tačiau jos turi atrodyti šiuolaikiškai, negadinti aplinkos, turi būti lankomos. Mūsų tikslas buvo padaryti takelius, suolelius, įrengti apšvietimą. Ši ramybės ir rimties vieta būtų buvusi patraukli žmonėms. Tokios minties tebesilaikau“, – sakė meras.
Anot jo, niekas nežadėjo rengti takų per kapus. Jis sutinka, kad ženklinimas buvo kvailai padarytas – arba projektuotojai blogai nustatė koordinates, arba statybininkai ne taip suprato. Dar prieš tai meras kalbėjo su „Kavestos“ vadovu, kuris sakė, kad koordinatės netinkamai užbrėžtos ir nenorėjo takų ženklinti toliau.
„Per kapus niekas negali daryti takų, čia nereikia nei projekto, nei ypatingos išminties, užtenka tiesiog žmogiško supratimo“, – sakė V. Laurinaitis.
Teisybės ieškos teisme
Reaguodama į susidariusią situaciją, į Šilutę buvo atvykusi Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vedėja Audronė Puzonienė, kuri diskutavo su Savivaldybės atstovais. Anot mero, dabar svarstoma, kiek galima pakeisti projektą, kai jis įrašytas į Kultūros vertybių registrą.
Jeigu nepavyks suderinti, Savivaldybė projekto atsisakys ir teisybės ieškos teisme. O kapinės ir toliau liks apleistos, šilutiškiams ir miesto svečiams badys akis.
„Jeigu matysime, kad sudėtinga ką nors pakeisti, atsisakysime to projekto, o KPD komisijos sprendimą kapines įtraukti į Kultūros vertybių registrą apskųsime teismui, išsiaiškinsime kas čia teisus“, – sakė V. Laurinaitis.
Merui keista, kad paveldosaugininkų nuomonė pasikeitė, nes kai buvo padarytas techninis projektas, sąlygos, projektui jie pritarė. Kai buvo rengiami dokumentai, kapinių teritorija Kultūros vertybių registre nebuvo atskirai apibrėžta, o tik priklausė Šilutės miesto istorinei daliai. Be to, senosios kapinės į registrą buvo įtrauktos Savivaldybei nežinant – kovo 12 dieną KPD Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje nebuvo nė vieno Šilutės savivaldybės atstovo…
Meras klausia, kas kompensuos nuostolius rangovui, kuris jau yra nusipirkęs statybinių medžiagų, taip pat, kas kompensuos techninio projekto parengimą?